Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Katechezės apie šeimą. Tema „Šeima ir skurdas“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
ŽYMĖS
skurdas, šeima
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 773
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Mercoledì, 3 giugno 2015 La Famiglia - 17. Famiglia e povertà
DATA: 2015-06-03
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 8 (422), 2015, p. 32–33.
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 8 (422), 2015, p. 32–33.
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Bendrosios audiencijos katechezė
Šeima. 17. Šeima ir skurdas

2015 m. birželio 3 d.

Pastaraisiais trečiadieniais svarstydavome apie šeimą; toliau plėtojame šeimos temą. Nuo šiandien mūsų katechezėse apmąstysime šeimos pažeidžiamumą tokiomis gyvenimo sąlygomis, kurios kelia jai išbandymų. Šeima susiduria su daugeliu problemų, kurios jai yra išbandymas.

Vienas iš šių išbandymų – skurdas. Pagalvokime apie daugybę šeimų, gyvenančių didmiesčių pakraščiuose, taip pat kaimo vietovėse… Tiek daug skurdo, toks didelis nuosmukis! Kai kur prie to prisideda ir karas, dar pablogindamas situaciją. Karas visuomet baisus. Jis visada pirmiausia pažeidžia civilius gyventojus, šeimas. Karas iš tikrųjų yra „visokio skurdo tėvas“, nuskurdina šeimą, grobuoniškai niokoja gyvenimus, sielas, sutrauko švenčiausius ir mylimiausius ryšius.

Nepaisant viso to, yra daugybė vargingų šeimų, kurios stengiasi oriai gyventi kasdienį gyvenimą, dažnai atvira širdimi patikėdamos save Dievo palaiminimams. Tačiau ši pamoka neturėtų pateisinti mūsų abejingumo, veikiau turėtume labiau susigėsti, kad yra tiek daug skurdo! Beveik stebuklas yra tai, jog ir skursdama šeima toliau formuoja ar net – tiek, kiek įstengia, – išsaugo ypatingą savo ryšių žmogiškumą. Šis faktas trikdo tuos gerovės planuotojus, kurie jausmus, vaisingumą ir šeimyninius ryšius laiko šalutiniais dalykais gyvenimo kokybės atžvilgiu. Jie nieko nesupranta! Priešingai, turėtume suklupti prieš šias šeimas, jos yra tikra žmoniškumo mokykla saugant visuomenes nuo barbarybės.

Kas mums beliks, jei pasiduosime ciesoriaus ir Mamonos, smurto ir pinigų spaudimui, atsižadėsime net šeimyninės meilės ryšių? Nauja pilietinė etika rasis tik tuomet, kai atsakingieji už viešąjį gyvenimą reorganizuos socialinius ryšius, pradėdami nuo kovos su ydingu uždaru ratu tarp šeimos ir skurdo, kuris mus veda į prarają.

Šiandienos ekonomika dažnai sutelkta į mėgavimąsi individualia gerove, tačiau dideliu mastu eksploatuoja šeimyninius ryšius. Tai rimtas prieštaravimas! Didžiulis šeimos darbas, žinoma, neįtraukiamas į finansų biudžetus. Ekonomika ir politika nelinkusi to pripažinti. Tačiau vidinis asmens ugdymas ir meilingo prieraišumo socialinė apytaka kyla būtent iš ten. Jei ši kolona būtų pašalinta, viskas subyrėtų.

Tai nėra tik duonos klausimas. Kalbame apie darbą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą. Svarbu, kad visa tai aiškiai suprastume. Mes visada labai jaudinamės matydami sergančius ir išbadėjusius vaikus daugelyje pasaulio šalių. Tuo pat metu mus jaudina spindinčios akys daugybės vaikų, kurie nieko neturi, lanko beveik iš nieko įkurtas mokyklas, – kai jie didžiuodamiesi rodo savo pieštuką ar sąsiuvinį. Kaip meiliai jie žvelgia į savo mokytoją! Vaikai iš tikro žino, kad žmogus gyvas ne vien duona! Taip pat yra ir su šeimos meile; skurde vaikai kenčia, nes jie nori meilės ir šeimyninių ryšių.

Mes, krikščionys, turime tapti vis artimesni šeimoms, kurioms tenka patirti skurdo išbandymą. Pagalvokime, kiekvienam iš mūsų pažįstama panaši situacija: tėtis neturi darbo, mama neturi darbo... ir šeima kenčia, jos ryšiai silpninami. Tai baisu. Iš tikrųjų socialinis skurdas smogia šeimai ir dažnai ją sugriauna. Darbo stygius, jo netekimas, nestabilumas slegia šeimos gyvenimą ir išbando santykius.

Gyvenimo sąlygos skurdžiausiuose rajonuose, būsto ir transporto problemos, socialinių, sveikatos bei švietimo paslaugų menkumas pridaro kitų sunkumų. Prie šių medžiaginių veiksnių prisideda žalingai šeimą veikiantys žiniasklaidos platinami pseudomodeliai, grindžiami vartotojiškumu ir įvaizdžio kultu, – tai daro įtaką vargingiausiems visuomenės sluoksniams ir toliau ardo šeimyninius ryšius. Rūpinkimės šeimomis, rūpinkimės meilės ryšiais, kai skurdas kelia išbandymą šeimai!

Bažnyčia yra Motina, ji negali pamiršti savo vaikų dramos. Ji taip pat turi būti varginga, kad būtų vaisinga ir atsilieptų į tokį skurdą. Varginga Bažnyčia yra tokia, kuri savo noru praktikuoja gyvenimo paprastumą – savo institucijomis, savo narių gyvenimo stiliumi, – kad sugriautų kiekvieną sieną, ypač atskiriančią nuo vargšų. Čia reikia maldos ir veikimo. Intensyviai melskimės, kad Viešpats mus pažadintų, kad mūsų krikščioniškos šeimos inicijuotų šeimyninio artumo revoliuciją, kurios mums šiandien labai reikia! Šiuo šeimyniniu artumu Bažnyčia gyvavo nuo pat pradžių. Nepamirškime, stokojančiųjų, mažųjų ir vargšų teismas yra Dievo teismo provaizdis (Mt 25, 31–46). Nepamirškime to ir darykime viską, ką galime, kad padėtume šeimoms eiti pirmyn per skurdo ir vargo išbandymus, paveikiančius meilės ir šeimos ryšius. Norėčiau dar kartą perskaityti Biblijos tekstą, kurį girdėjome pradžioje, o kiekvienas iš mūsų tegul pagalvoja apie skurdu ir vargu bandomas šeimas. Biblijoje rašoma: „Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi, neversk beturčio akių veltui laukti! Nenuvilk alkano žmogaus, neužgauk nelaimės užklupto žmogaus! Nedidink bevilčio žmogaus vargo, nedelsk duoti išmaldos suvargusiam. Neatmesk elgetos prašymo, nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo. Nenukreipk akių nuo žmogaus skurde, neduok niekam progos tave keikti“ (Sir 4, 1–5). Nes tą patį padarys Viešpats – taip sakoma Evangelijoje, – jei mes nedarysime šių dalykų.