Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Katechezės apie gailestingumą. Tema „Dievas yra Gailestingasis“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 801
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Aula Paolo VI Mercoledì, 13 gennaio 2016 4. Il Nome di Dio è il Misericordioso
DATA: 2016-01-13
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 1 (427), 2016, p. 16.
SERIJA: Neeilinis Gailestingumo jubiliejus
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 1 (427), 2016, p. 16.
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Bendrosios audiencijos katechezė
Apie gailestingumą. 4. Dievas yra Gailestingasis

2016 m. sausio 13 d.

Šiandien pradedame katechezes apie gailestingumą Biblijos požiūriu, kad mokytumės gailestingumo klausydamiesi to, ko pats Dievas moko per savo Žodį. Pradedame nuo Senojo Testamento, kuris mus ves į pilnutinį Jėzaus Kristaus apreiškimą, kuriuo galutinai apreiškiamas Tėvo gailestingumas.

Šventajame Rašte Viešpats parodomas kaip „gailestingas Dievas“. Tai yra jo vardas, per kurį jis mums apreiškia savo veidą ir savo širdį. Kaip pasakojama Išėjimo knygoje, apsireikšdamas Mozei, jis taip apibūdina save: „Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ ( 34, 6). Kituose tekstuose taip pat randame šią formuluotę su tam tikromis variacijomis, bet visada akcentuojamas Dievo gailestingumas ir meilė, tai, kad jis niekuomet nepavargsta atleisti (plg. Jon 4, 2; Jl 2, 13; Ps 86, 15; 103, 8, 145, 8; Neh 9, 17). Drauge peržvelkime vieną po kito Šventojo Rašto žodžius, bylojančius mums apie Dievą.

Viešpats yra „gailestingas“: šis žodis primena švelnumo nuostatą, būdingą motinai savo vaiko atžvilgiu. Biblijoje pavartotas hebrajiškas žodis turi sąsają su viduriais ar motinos įsčiomis. Jis įtaigoja įvaizdį Dievo, kuris jaudinasi ir graudinasi dėl mūsų kaip motina, apkabinanti savo kūdikį ir trokštanti vien jį mylėti, saugoti, padėti jam, pasirengusi atiduoti viską, net pačią save. Štai kokį įvaizdį daro šis žodis. Tai meilė, kurią galima gerąja prasme apibūdinti kaip „kylančią iš kūno vidaus“.

Po to rašoma, kad Viešpats yra „maloningas“, ta prasme, kad apdovanoja malone, užjaučia, savo didybe pasilenkia prie silpnojo ir vargšo, visada pasirengęs priimti, suprasti ir atleisti. Jis yra kaip tėvas iš Luko evangelijos palyginimo (Lk 15, 11–32): tėvas neužsisklendžia nuoskaudoje dėl to, kad jį paliko jaunesnysis sūnus, priešingai, ir toliau jo laukia – juk jį pagimdė, – po to bėga jo pasitikti ir apkabina, net neleidžia jam baigti išpažinties, tarsi uždengdamas jam burną. Tokia didelė jo meilė ir džiaugsmas atgavus sūnų. Po to jis eina ieškoti vyresniojo sūnaus, kuris yra pasipiktinęs ir nenori švęsti: jis visą laiką buvo namie, bet gyveno veikiau kaip tarnas, o ne kaip sūnus. Tėvas pasilenkia ir prie jo, kviečia į vidų, siekia atverti jo širdį meilei, kad niekas neliktų nušalintas nuo gailestingumo šventės. Gailestingumas yra šventė!

Apie šį gailestingąjį Dievą taip pat sakoma, kad jis yra „lėtas pykti“, pažodžiui, „ilgo atokvėpio“, tai yra jis plačiai atsikvepia kantrybe ir gebėjimu ištverti. Dievas moka laukti, jo tempai nėra tokie nekantrūs kaip žmonių. Jis yra kaip išmintingas žemdirbys, mokantis laukti, leidžiantis gerai sėklai augti nepaisant raugių (Mt 13, 24–30).

Galiausiai Viešpats skelbiasi esąs „kupinas malonės ir ištikimybės“. Koks gražus šis Dievo apibūdinimas! Jame viskas telpa. Nes Dievas yra didis ir galingas, tačiau ši didybė ir galybė atsiskleidžia mylint mus, tokius mažus ir negebančius. Čia pavartotas žodis „malonė“ reiškia taip pat meilę, malonę, gerumą. Tai nėra meilė iš televizijos serialo. Tai meilė, kuri pirma žengia žingsnį, kuri priklauso ne nuo žmogiškųjų nuopelnų, bet nuo didžiulio dovanojimosi. Tai dieviškas rūpinimasis, kurio niekas negali sustabdyti, net nuodėmė, nes jis geba pasiekti anapus nuodėmės, įveikti blogį ir atleisti.

Beribė ištikimybė: tai paskutinis žodis iš Dievo apreiškimo Mozei. Dievo ištikimybės niekuomet nepritrūksta, nes Viešpats, pasak psalmės, yra niekuomet neužmiegantis Sargas, be paliovos budintis dėl mūsų, idant nuvestų mus į gyvenimą: „Tavo kojai suklupti jis neleis, – tas, kuris tave globoja, budi. Štai Izraelio globėjas nei snaudžia, nei miega! <…> Viešpats saugos tave nuo viso, kas pikta, – jis saugos tavo gyvastį. Viešpats saugos tave išeinantį ir grįžtantį ir dabar, ir amžinai“ (Ps 121, 3–4. 7–8).

Šis gailestingasis Dievas yra ištikimas savo gailestingumu, ir šventasis Paulius sako gražų dalyką: jei tu ir nesi jam ištikimas, jis išlieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti. Ištikimybė rodant gailestingumą būdinga pačiai Dievo esmei. Todėl Dievas visiškai ir visuomet vertas pasitikėjimo. Tai tvirtas ir stabilus buvimas. Toks yra mūsų tikėjimo tikrumas. Per šį Gailestingumo jubiliejų visiškai pasitikėkime juo ir patirkime meilę šio Dievo, kuris yra „gailestingas ir maloningas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“.