Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Katechezės apie gailestingumą. Tema „Gailestingumas grąžina orumą (plg. Mt 9, 20–22)“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 833
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Piazza San Pietro Mercoledì, 31 agosto 2016 27. La misericordia offre dignità (cfr Mt 9,20-22)
DATA: 2016-08-31
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 9 (435), 2016, p. 10.
BIBLIJOS NUORODA: Mt 9, 20–22
SERIJA: Neeilinis Gailestingumo jubiliejus
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 9 (435), 2016, p. 10.
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Bendrosios audiencijos katechezė
Apie gailestingumą. 27. Gailestingumas grąžina orumą (plg. Mt 9, 20–22)

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Girdėta Evangelijos ištrauka mums parodo asmenį, išsiskiriantį savo tikėjimu ir drąsa. Tai moteris, kurią Jėzus išgydė nuo kraujoplūdžio (plg. Mt 9, 20–22). Per minią ji prisiartina prie Jėzaus iš nugaros, kad paliestų jo apsiausto apvadą. „Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau“ (21 eil.). Koks didis tikėjimas! Kokį didelį tikėjimą turėjo ši moteris! Ji taip galvoja, nes yra vedama didžiulio tikėjimo, didžiulės vilties, ir pasitelkdama truputį gudrybės ji pasiekia tai, ką turi širdyje. Troškimas būti Jėzaus išgelbėtai yra toks didelis, kad pastūmėja ją nepaisyti Mozės įstatymo nuostatų. Ši vargšė moteris daugelį metų ne tik sirgo, ne tik buvo paprasta ligonė, bet ir laikyta nešvaria, nes sirgo kraujoplūdžiu (plg. Kun 15, 19–30). Todėl ji negali dalyvauti liturgijoje, negali gyventi santuokoje ir nušalinama nuo normalių santykių su kitais žmonėmis. Evangelistas Morkus priduria, kad ji kreipėsi į daugybę gydytojų, jiems išleido savo santaupas ir iškentėjo skausmingas procedūras, bet jos padėtis tik blogėjo. Ji buvo visuomenės atmesta moteris. Svarbu suvokti šią būklę – atmestumą – siekiant suprasti jos sielos būseną: ji jaučia, kad Jėzus gali išlaisvinti ją iš ligos, visuomeninio nušalinimo ir pažeminto orumo būklės, kurioje ji gyveno daug metų. Trumpai tariant, ji žino, ji jaučia, kad Jėzus gali ją išgelbėti.

Šis pavyzdys kviečia apmąstyti tai, kaip dažnai suvokiama ir pristatoma moteris. Mes visi, taip pat krikščionių bendruomenės, turime saugotis tokio požiūrio į moteriškumą, paveikto išankstinių nuostatų bei įtarimų, kenkiančių neliečiamam moters orumui. Evangelijos grąžina tiesą ir veda į išlaisvinantį požiūrį. Jėzus žavėjosi šios moters, kurios visi vengė, tikėjimu. Jis perkeitė jos viltį į išganymą. Nežinome jos vardo, tačiau keletas Evangelijos eilučių, kuriose aprašomas jos susitikimas su Jėzumi, parodo tikėjimo kelią, galintį atkurti kiekvieno žmogaus orumo tiesą ir didybę. Per susitikimą su Kristumi kiekvienam vyrui ir moteriai visur ir visais laikais atveriamas kelias į išlaisvinimą ir išgelbėjimą.

Mato Evangelijoje sakoma, kad moteriai palietus Jėzaus drabužį, jis „atsigręžė“ ir „ją pamatęs“ (22 eil.) tarė jai žodį. Kaip minėjome, dėl savo atskirtumo moteris veikė paslapčia, Jėzui už nugaros, ji buvo kiek išsigandusi, kad jos nepamatytų, nes buvo atstumtoji. Tačiau Jėzus pažvelgia į ją, ir jo žvilgsnis nereiškia priekaišto; jis nesako: „Eik šalin, tu esi atskirtoji!“, tarsi sakytų: „Tu esi raupsuotoji, eik šalin!“ Ne, jis jai nepriekaištauja, Jėzaus žvilgsnis yra gailestingas ir švelnus. Jis žino, kas atsitiko, ir siekia asmeninio susitikimo su ja, o iš esmės to norėjo ir pati moteris. Tai reiškia, kad Jėzus ne tik ją priima, bet ir aiko verta susitikimo, tad skiria jai savo žodį ir savo dėmesį.

Šios istorijos centrinėje dalyje tris kartus pakartojamas žodis išgelbėjimas – išgydymas. „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau.“ „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave.“ „Ir tą pačią akimirką moteris pagijo“ (21–22 eil.). Šis paraginimas „pasitikėk, dukra“ išreiškia Dievo gailestingumą tam asmeniui. Taip pat kiekvienam atmestam asmeniui. Kaip dažnai mes jaučiamės vidujai atmesti dėl savo nuodėmių: tiek daug jų pridarėme, tiek daug pridarėme… O Viešpats mums sako: „Drąsos! Ateik! Man tu nesi atstumtas, atstumta. Pasitikėk, dukra. Tu esi sūnus, dukra.“ Tai yra malonės momentas, tai atleidimo momentas, tai priėmimo į Jėzaus gyvenimą, į Bažnyčios gyvenimą momentas. Tai gailestingumo momentas. Šiandien mums visiems nusidėjėliams – ar būtume galbūt dideli ar maži nusidėjėliai, bet visi esame nusidėjėliai, – Viešpats visiems mums sako: „Pasitikėk, ateik! Tu nebesi atstumtas, tu nebesi atstumta: atleidžiu tau, apkabinu tave.“ Toks yra Dievo gailestingumas. Turime išdrįsti ir ateiti pas jį, prašyti atleidimo už savo nuodėmes ir eiti į priekį – drąsiai, kaip darė ši moteris. „Išgelbėjimas“ apima daugelį prasmių. Pirmiausia moteriai grąžinama sveikata; ji išlaisvinama nuo socialinio ir religinio diskriminavimo; be to, įgyvendinama jos širdyje nešiota viltis, pašalinami jos būgštavimai ir prislėgtumas; galiausiai jai leidžiama grįžti į bendruomenę, ji išvaduojama nuo būtinybės veikti slapta. Šis paskutinis pastebėjimas yra svarbus: atmestas žmogus visuomet veikia slapta, kartais arba visą gyvenimą: mūsų mintys krypsta į anų laikų raupsuotuosius, į šių dienų benamius… Pagalvokime apie nusidėjėlius, apie save pačius, nusidėjėlius: mes visuomet ką nors darome slapta, mums visada reikia ką nors daryti slapta, nes gėdijamės to, kas mes esame… O jis išlaisvina mus nuo to, Jėzus išlaisvina mus ir įgalina keltis: „Kelkis, ateik, stokis ant kojų!“ Štai kaip Dievas sukūrė mus: Dievas sukūrė mus stovinčius, o ne pažemintus. Stovinčius ant kojų. Tai, ką Jėzus duoda, yra visuotinis išgelbėjimas, kuris iš naujo įrašo moters gyvenimą į Dievo meilės sferą ir tuo pat metu gražina jai visatvišką orumą.

Trumpai tariant, moterį išgelbėjo ne jos paliestas drabužis, bet tikėjimu priimtas Jėzaus žodis, turintis galią ją paguosti, išgydyti ir atkurti ją per santykį su Dievu ir savo tauta. Jėzus yra vienintelis palaimos šaltinis, iš kurio trykšta išganymas visiems žmonėms, o tikėjimas yra pamatinė nuostata jam priimti. Jėzus dar kartą savo gailestingu elgesiu nurodo Bažnyčiai kelią, kuriuo ji turi eiti, kad pasitiktų kiekvieną žmogų, kad kiekvienas žmogus būtų išgydytas kūnu ir dvasia ir atgautų Dievo vaikų orumą. Ačiū.