Šioje jau paskutinėje jubiliejinėje šeštadienio audiencijoje norėčiau pristatyti svarbų gailestingumo aspektą – priėmimą. Iš tikrųjų Dievas savo meilės plane nė vieno nenori išskirti, bet nori kiekvieną įtraukti. Pavyzdžiui, per Krikštą jis daro mus savo vaikais Kristuje, savo kūno, kuris yra Bažnyčia, nariais. Mes, krikščionys, esame kviečiami vadovautis tuo pačiu kriterijumi: gailestingumas yra veikimo būdas, toks stilius, kai stengiamės įtraukti kitus į savo gyvenimą, vengiame užsisklęsti savyje ir savanaudiškame saugume.

Mūsų ką tik girdėtoje Mato evangelijos ištraukoje Jėzus kreipiasi iš tikrųjų visuotiniu kvietimu: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28). Nė vienas nenušalinamas nuo šio kvietimo, nes Jėzaus misija – apreikšti Tėvo meilę kiekvienam. Mūsų užduotis yra atverti savo širdį, pasitikėti Jėzumi ir priimti šią meilės žinią, leidžiančią mums įžengti į išganymo slėpinį.

Šis gailestingumo aspektas, priėmimas, išreiškiamas plačiai išskečiant rankas ir svetingai priimant, be atmetimo; nevertinant kitų pagal jų socialinį statusą, kalbą, rasę, kultūrą ar religiją: prieš mus stovi tik žmogus, kurį reikia mylėti taip, kaip Dievas jį myli. Žmogus, kurį sutinku savo darbe, kaimynystėje, yra mylėtinas taip, kaip Dievas jį myli. „Tačiau jis yra iš tos ar anos šalies, priklauso vienai ar kitai religijai... Jis yra žmogus, kuris myli Dievą, ir aš privalau jį mylėti.“ Tai reiškia įtraukti, tai ir yra priėmimas.

Kiek daug nuvargusių ir prislėgtų žmonių šiandien sutinkame! Gatvėje, viešosiose įstaigose, ligoninėse… Jėzaus žvilgsnis krinta ant kiekvieno to veido taip pat per mūsų akis. O kokia mūsų širdis? Ar ji gailestinga? O mūsų mąstymo ir veikimo būdas, ar jis įtraukiantis? Evangelija kviečia mus atpažinti žmonijos istorijoje didžiulį priėmimo darbą ir jo planą, kuriame gerbiama kiekvieno žmogaus, kiekvienos bendruomenės, kiekvienos tautos laisvė, kur visi kviečiami kurti brolių ir seserų šeimą teisingumu, solidarumu bei taika ir būti dalimi Bažnyčios, kuri yra Kristaus kūnas.

Kokie teisingi yra Jėzaus žodžiai, kuriais jis kviečia visus nuvargusius ir prislėgtuosius ateiti pas jį ir rasti atgaivą! Ant kryžiaus ištiestos jo rankos parodo, kad nė vienas nėra nušalinamas nuo jo meilės ir gailestingumo, net didžiausias nusidėjėlis: nė vienas! Mes visi esame įtraukti į jo meilę ir jo gailestingumą. Labiausiai tiesioginė išraiška, per kurią pajaučiame, kad esame svetingai sutinkami ir priimami jame, yra atleidimas. Mums visiems reikia Dievo atleidimo. Mums visiems reikia sutikti brolius ir seseris, kurie padėtų mums ateiti pas Jėzų ir atsiverti dovanai, kurią jis padovanojo mums ant kryžiaus. Netrukdykime vieni kitiems! Neišskirkime nė vieno! Veikiau su nuolankumu ir paprastumu tapkime Tėvo priimančio gailestingumo įrankiais. Priimantis Tėvo gailestingumas – toks jis yra. Šventoji motina Bažnyčia pasaulyje pratęsia didįjį mirusio ir prisikėlusio Kristaus apkabinimą. Ši Šv. Petro aikštė ir jos kolonada taip pat išreiškia šį apkabinimą. Įsitraukime į šį priėmimo sąjūdį liudydami gailestingumą, kuriuo Dievas priėmė ir priima kiekvieną iš mūsų.