Žinia 2017 m. Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti [email protected]. Ačiū!
PRISTATYMAS
Tema „Nepilnamečiai migrantai – pažeidžiami ir bebalsiai“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 868
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: MESSAGGIO DEL SANTO PADRE FRANCESCO PER LA GIORNATA MONDIALE DEL MIGRANTE E DEL RIFUGIATO 2017 [15 gennaio 2017] “Migranti minorenni, vulnerabili e senza voce”
DATA: 2016-09-08
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 12 (438), 2016, p. 5–7.
SERIJA: Pasaulinė migrantų diena
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 12 (438), 2016, p. 5–7.
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Žinia Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga
Nepilnamečiai migrantai – pažeidžiami ir bebalsiai

[2017 m. sausio 15-oji]

2016 m. rugsėjo 8 d.

Brangūs broliai ir seserys!

Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“ (Mk 9, 37; plg. Mt 18, 5; Lk 9, 48; Jn 13, 20). Šiais žodžiais evangelistai primena krikščionių bendruomenei Jėzaus mokymą, kuris yra įkvepiantis ir sykiu labai įpareigojantis. Juk šia ištara nužymimas patikimas kelias, kuris, prasidėdamas nuo mažutėlių, per Išganytoją bei priėmimo dinamiką veda pas Dievą. Būtent priėmimas yra būtina sąlyga, kad tokia kelionė virstų konkrečia tikrove: Dievas tapo vienu iš mūsų, Jėzuje tapo kūdikiu, todėl atvirumas Dievui tikėjimu, maitinančiu viltį, reiškiasi meilės kupinu artumu mažiausiesiems ir silpniausiesiems. Meilė, tikėjimas ir viltis – visi trys gailestingumo darbai ir kūnui, ir sielai, kuriuos iš naujo atradome per neseniai pasibaigusį ypatingąjį Jubiliejų.

Tačiau evangelistai nurodo ir atsakomybę tų, kurie gailestingumą griauna: „O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje“ (Mt 18, 6; plg. Mk 9, 42; Lk 17, 2). Kaip nepriminti šio griežto įspėjimo matant žmones, be skrupulų išnaudojančius daugybę vaikų, įtrauktų į prostituciją ar pornografiją, darbo ir karinės tarnybos vergovę, prekybą narkotikais ir kitokias nusikalstamumo formas, jie priversti bėgti nuo konfliktų ir persekiojimų rizikuodami likti vieniši ir palikti likimo valiai?

Todėl Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga trokštu atkreipti dėmesį į nepilnamečių migrantų, pirmiausia vienišų, tikrovę. Raginu pasirūpinti vaikais, kurie bejėgiai trejopai, nes jie yra nepilnamečiai, ateiviai ir beginkliai, dėl įvairių priežasčių priversti gyventi toli nuo savo gimtinės ir atskirti nuo šeimos meilės.

Migracija šiandien neapsiriboja kuria nors planetos teritorija, bet aprėpia visus žemynus ir vis labiau įgyja dramatiškos pasaulinės problemos matmenį. Kalbama ne tik apie oraus darbo ar geresnių gyvenimo sąlygų ieškančius žmones, bet ir apie vyrus ir moteris, garbaus amžiaus žmones ir vaikus, priverstus palikti savo namus puoselėjant viltį išsigelbėti ir kitur surasti taiką bei saugumą. Didelę emigracijos kainą pirmiausia moka nepilnamečiai, kuriuos išvykti beveik visada paskatina smurtas, skurdas ir ekologinės sąlygos – veiksniai, su kuriais susijusi ir globalizacija su savo neigiamais aspektais. Nevaržomą greito ir lengvo pelno vaikymąsi lydi ir baisios negerovės, kaip antai prekyba vaikais, nepilnamečių išnaudojimas bei piktnaudžiavimas jais ir apskritai vaiko teisių, įtvirtintų Tarptautinėje vaiko teisių konvencijoje, atėmimas.

Vaikystės amžiui dėl jo ypatingo trapumo būdingi nepakartojami ir nepaneigiami poreikiai. Pirmiausia tai teisė į sveiką ir saugią šeimos aplinką, kur galima augti vadovaujantis tėvo ir motinos pavyzdžiu; paskui – teisė ir pareiga gauti tinkamą auklėjimą, daugiausia šeimoje ir mokykloje, kur vaikai gali augti kaip žmonės ir savo pačių bei atitinkamos šalies ateities kūrėjai. Juk skaitymas, rašymas ir elementariausia aritmetika daug kur pasaulyje tebėra nedaugelio privilegija. Be to, visi nepilnamečiai turi teisę žaisti ir pramogauti, t. y. teisę būti vaikais.

O tarp migrantų vaikai sudaro pažeidžiamiausią grupę, nes jų laukiančio gyvenimo akivaizdoje jie yra nematomi ir bebalsiai: keblios padėties sąlygota dokumentų stoka paslepia juos nuo pasaulio akių; neturint suaugusiųjų palydos jiems sunku pakelti balsą ir būti išgirstiems. Nepilnamečiams migrantams tada lengva nusmukti iki žemiausio žmogaus degradacijos lygmens, kai nelegalumas ir smurtas sugriauna daugybės nekaltųjų ateitį. Piktnaudžiavimo nepilnamečiais tinklą nėra lengva sutraukyti.

Kaip į tokią tikrovę reaguoti?

Pirmiausia būtina suvokti, kad migracijos reiškinys yra ne atsietas nuo išganymo istorijos, bet veikiau jos dalis. Su juo susijęs Dievo įsakymas: „Nevarginsi ir nekamuosi ateivio, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“ ( 22, 20); „Mylėsite tad ir jūs ateivį, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“ (Įst 10, 19). Šis reiškinys yra laiko ženklas, bylojantis apie apvaizdingus Dievo darbus istorijoje ir žmonių bendruomenėje siekiant visuotinės bendrystės. Suprasdama problematiką ir migracijos dažnas dramas bei tragedijas, taip pat sunkumus, susijusius su tokių žmonių oriu priėmimu, Bažnyčia vis dėlto ragina ir šiame reiškinyje įžvelgti Dievo planą tvirtai suvokiant, kad krikščionių bendruomenėje, aprėpiančioje „visas gimines, gentis, tautas ir kalbas“ (plg. Apr 7, 9), nė vienas nėra ateivis. Kiekvienas yra brangus, žmonės yra brangesni už daiktus, o kiekvienos institucijos vertė matuojama pagal tai, kaip ji traktuoja žmogaus gyvybę bei kilnumą – pirmiausia tada, kai ji pažeidžiama, kaip yra nepilnamečių migrantų atveju.

Be to, svarbūs trys dalykai – apsauga, integracija ir ilgalaikiai sprendimai.

Pirmiausia būtina imtis visų įmanomų priemonių nepilnamečių migrantų apsaugai bei gynybai laiduoti, nes „šie jaunuoliai ir jaunuolės dažnai atsiduria gatvėje, paliekami vieni sau ir tampa skrupulų nepažįstančių išnaudotojų, dažnai paverčiančių juos fizinės, moralinės ir seksualinės prievartos objektais, grobiu“ (Benediktas XVI. Žinia 2008-ųjų metų Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga).

Apskritai gali būti labai sunku migraciją tiksliai atriboti nuo prekybos žmonėmis. Migrantų, ypač nepilnamečių, pažeidžiamumą lemia daug veiksnių – skurdas ir išgyventi reikiamų priemonių trūkumas, lydimi žiniasklaidos sukurstytų nerealių lūkesčių; žemas raštingumo lygis; priimančiųjų šalių įstatymų bei kultūros neišmanymas ir dažnai kalbos nemokėjimas. Visa tai migrantus daro priklausomus fiziškai ir psichologiškai. Tačiau galingiausia paskata išnaudoti vaikus bei jais piktnaudžiauti yra paklausa. Jei prieš tuos, kurie iš piktnaudžiavimo pelnosi, nebus imtasi griežtesnių bei veiksmingesnių priemonių, kelio gausioms vergovės formoms, kurių aukos yra nepilnamečiai, užkirsti nepavyks.

Todėl imigrantams būtina dėl savo vaikų gerovės vis artimiau bendradarbiauti su juos priimančiomis bendruomenėmis. Kupini didelio dėkingumo, žvelgiame į bažnytines ir civilines organizacijas bei institucijas, dosniai skiriančias laiko ir išteklių nepilnamečiams nuo įvairių piktnaudžiavimo formų apsaugoti. Svarbu plėtoti vis veiksmingesnį bei skvarbesnį bendradarbiavimą, grįsta ne vien informacijos mainais, bet ir tinklų, kurie gebėtų laiku bei plačiai įsikišti, stiprinimu. Sykiu nereikėtų nuvertinti tai, kad bažnytinių bendruomenių ypatinga jėga pirmiausia reiškiasi tada, kai gyvenama vieninga malda ir broliška bendryste.

Antra, būtina stengtis vaikus ir jaunuolius integruoti. Jie visiškai priklauso nuo suaugusiųjų bendruomenės ir labai dažnai finansinių išteklių stygius trukdo taikyti tinkamą priėmimo, pagalbos ir įtraukimo politiką. Todėl, užuot skatinus nepilnamečių migrantų socialinę integraciją ar saugaus bei prižiūrimo grąžinimo programas, stengiamasi arba sutrukdyti jiems patekti į šalį, – taip skatinama naudotis nelegaliais tinklais, – arba išsiųsti atgal į jų kilmės šalį neįsitikinus, ar tai atitinka jų „geriausius interesus“.

Nepilnamečių migrantų padėtis dar sunkesnė tada, kai jų statusas nesutvarkytas arba jie verbuojami nusikalstamų organizacijų. Tada nepilnamečiai atsiduria sulaikymo centruose. Neretai jie areštuojami ir, kadangi neturi pinigų užstatui ar kelionei atgal apmokėti, gali likti ilgą laiką uždaryti, jų gali tykoti įvairialypio piktnaudžiavimo bei smurto pavojus. Tokiais atvejais valstybių teisė kontroliuoti migracinius srautus ir saugoti nacionalinį bendrąjį gėrį jungtina su pareiga spręsti bei legalizuoti nepilnamečių migrantų padėtį, rodant visišką pagarbą jų kilnumui ir stengiantis patenkinti jų poreikius, kai jie yra vieni, taip pat jų tėvų poreikius dėl visos šeimos branduolio gėrio.

Vis dėlto, siekiant panaikinti nepilnamečių priverstinės emigracijos priežastis, pamatinis dalykas yra tinkamos nacionalinės procedūros ir suderinti bendradarbiavimo tarp kilmės ir priėmimo šalių planai.

Trečia, visų nuoširdžiai prašau ieškoti ilgalaikių sprendimų bei juos konkrečiai įgyvendinti. Kadangi reiškinys sudėtingas, nepilnamečių migrantų klausimo reikia imtis iš pagrindų. Karai, žmogaus teisių pažeidimai, korupcija, skurdas, pusiausvyros stygius ir ekologinės katastrofos yra vienos iš priežasčių. Vaikai nuo to nukenčia pirmutiniai, kartais jie priversti patirti fizinius kankinimus bei smurtą, kuriuos lydi moralinė bei psichinė prievarta palikdama neišdildomus ženklus.

Todėl kilmės šalyse absoliučiai būtina imtis migracijas sukeliančių priežasčių. Pirmutinis žingsnis turėtų būti visos tarptautinės bendrijos įsipareigojimas pašalinti konfliktus ir smurtą, verčiančius žmones bėgti. Be to, siekiant visiems laiduoti autentišką vystymąsi, skatinantį vaikų, žmonijos ateities, gėrį, būtina toliaregiškai numatyti tinkamas programas, skirtas didžiausio neteisingumo bei nestabilumo kamuojamoms sritims.

Galiausiai trokštu tarti žodį jums, kurie greta savo vaikų bei jaunuolių žengiate emigracijos keliu. Jiems reikia jūsų vertingos pagalbos, jūsų reikia ir Bažnyčiai, ji irgi palaiko jūsų dosnią tarnystę. Nenustokite drąsos liudyti Evangeliją, kviečiančią jus pažinti ir priimti Viešpatį Jėzų, artimą mažiausiuose ir pažeidžiamiausiuose.

Visus nepilnamečius migrantus, jų šeimas, bendruomenes ir jus, kurie esate jiems artimi, patikiu Šventosios Šeimos iš Nazareto apsaugai, kad ji kiekvieną globotų bei lydėtų kelyje. O prie savo maldos pridedu apaštališkąjį palaiminimą.

Vatikanas, 2016 m. rugsėjo 8-oji, Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė

PRANCIŠKUS