Dekretas dėl visuomenės komunikavimo priemonių INTER MIRIFICA

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
/ „Aidų“ leidimas, 2001.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 71
AUTORIUS: Vatikano II Susirinkimas
ORIGINALO PAVADINIMAS: DECRETUM DE INSTRUMENTIS COMMUNICATIONIS SOCIALIS INTER MIRIFICA
DATA: 1963-12-04
PIRMINIS ŠALTINIS: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s
SUSIJĘ DOKUMENTAI: Inter mirifica
ŽANRAS: Magisteriumas (Susirinkimų)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 1962–1965 m. (Vatikano II Susirinkimas)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
© AIDAI
LEIDINIAI
TEKSTAS PASKELBTAS RINKINYJE: Visuotinis Vatikano II Susirinkimas. Konstitucijos. Dekretai. Deklaracijos. – Vilnius, AIDAI, 2001, p. 356–363. ISSN 9955-445-21-1
SKIRSNIAI

Visuotinis Vatikano II Susirinkimas

Dekretas dėl visuomenės komunikavimo priemonių
INTER MIRIFICA

1963 m. gruodžio 4 d.

PRATARMĖ

Sąvoka

1. Tarp nuostabiausių technikos išradimų, kuriuos, ypač mūsų laikais, Dievo padedamas žmogaus genijus padarė kūrinijoje, Motina Bažnyčia itin rūpestingai priima ir stebi pirmiausia tuos, kurie labiau susiję su žmogaus dvasia ir kurie atvėrė naujus kelius nepaprastai lengvai perduoti bet kokias žinias, mintis bei nuostatas. Iš tų išradimų ypač išsiskiria tokios priemonės, kurios dėl pačios savo prigimties gali pasiekti ir paveikti ne tik atskirus žmones, bet ištisas minias bei visą žmonių visuomenę, kaip antai spauda, kinas, radijas, televizija ir kitos, kurias galima vadinti visuomenės komunikavimo priemonėmis.

Svarba

2. Motina Bažnyčia žino, kad teisingas naudojimasis šiomis priemonėmis teikia žmonijai daug naudos, padėdamas dvasios poilsiui bei lavinimui ir Dievo karalystės plėtimui bei stiprinimui. Ji taip pat žino, kad žmonės gali panaudoti jas prieš dieviškojo Kūrėjo planą ir pakreipti savo pačių žalai. Maža to, ji jaučia motinišką skausmą dėl nuostolių, kurių žmonių bendrijai taip dažnai yra atnešęs blogas jų panaudojimas.

Todėl Šventasis Susirinkimas, sekdamas popiežiais ir vyskupais, labai susirūpinusiais šiuo itin svarbiu reikalu, laiko savo pareiga aptarti pagrindinius klausimus, susijusius su visuomenės komunikavimo priemonėmis. Jis yra tikras čia išdėstytu mokymu bei drausmės nuostatomis pasitarnausiąs ne vien Kristaus tikinčiųjų išganymui, bet ir visos žmonių bendruomenės pažangai.

Pirmas skyrius. BAŽNYČIOS MOKYMAS

Bažnyčios uždaviniai

3. Katalikų Bažnyčia, Viešpaties Kristaus įsteigta nešti visiems žmonėms išganymą ir kartu įpareigota skelbti Evangeliją, laiko savo pareiga skelbti išganymo žinią ir visuomenės komunikavimo priemonėmis bei mokyti žmones, kaip deramai jomis naudotis.

Tad Bažnyčia turi įgimtą teisę panaudoti ir turėti savo nuosavybėje bet kurią šių priemonių, jei ji reikalinga ar naudinga krikščioniškajam auklėjimui ir kiekvienam kitam sielų išganymo darbui. Įšventintųjų ganytojų pareiga yra taip mokyti ir kreipti tikinčiuosius, kad jie siektų savo ir visos žmonių šeimos išganymo bei tobulumo ir šių priemonių pagalba.

Be to, būtent pasauliečiai turi šias priemones gaivinti žmogiška ir krikščioniška dvasia, kad jos visiškai atitiktų didžias žmonijos viltis ir Dievo planą.

Moralės normos

4. Deramam naudojimuisi šiomis priemonėmis būtina, kad visi, kurie jomis naudojasi, būtų susipažinę su moralės normomis ir jų tvirtai laikytųsi. Tad teapsvarsto jie turinį, perduodamą kiekvienos priemonės savitą prigimtį atitinkančiu būdu. Drauge teatsižvelgia į visas sąlygas bei aplinkybes – tikslą, asmenis, vietą, laiką ir kita, – kuriomis vyksta šis perdavimas ir kurios gali pakeisti arba visiškai iškreipti turinio moralinę vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į šioms priemonėms būdingą poveikį, tai yra sukrėtimą, kuris gali būti toks stiprus, jog žmonės, ypač nepatyrę, sunkiai pajėgs jį įsisąmoninti, suvaldyti arba, reikalui esant, atremti.

Teisė į informaciją

5. Ypač būtina, kad visi suinteresuotieji teisingai susidarytų teisingą nuomonę dėl naudojimosi šiomis priemonėmis, ypač kai kuriais mūsų dienomis karštai svarstomais klausimais.

Pirmas tų klausimų liečia vadinamąją informaciją, arba žinių rinkimą ir skleidimą. Išties aišku, kad dėl dabarties žmonių visuomenės raidos ir glaudesnių jos narių tarpusavio ryšių informacija yra labai naudinga, dažnai net būtina, nes greitas įvykių ir faktų paskelbimas padeda visiems žmonėms visada geriau viską sužinoti. Tai įgalina visus veikliai prisidėti prie bendrosios gerovės ir našiau darbuotis visos piliečių visuomenės pažangai. Juk žmonių visuomenė turi teisę būti informuojama apie tai, kas pagal kiekvieno padėtį naudinga žinoti tiek pavieniams žmonėms, tiek susijungusiems į visuomenę. Idant šia teise būtų galima deramai naudotis, turinio atžvilgiu informacija visuomet turi atitikti tikrovę ir, kiek leidžia teisingumas ir meilė, būti išsami. Be to, formos atžvilgiu ji turi būti garbinga ir priderama, tai yra, renkant žinias ir jas skelbiant, turi būti laikomasi moralės įstatymų ir nepažeidžiama žmogaus teisių bei orumo. Juk ne kiekvienas žinojimas naudingas, „užtat meilė ugdo“ (1 Kor 8, 1).

Menas ir moralė

6. Antras klausimas liečia santykius tarp vadinamųjų meno teisių ir moralės įstatymo normų. Augantys nesutarimai šiuo klausimu neretai kyla iš klaidingų mokymų apie etiką ir estetiką. Todėl Susirinkimas skelbia, kad visi privalo absoliučiai pripažinti objektyvios moralinės tvarkos pirmenybę, nes tik ji pranoksta ir tinkamai suderina visas kitas, nors ir iškilias, žmogaus veiklos sritis, neišskiriant nė meno. Tik moralinė tvarka aprėpia žmogų, protingą Dievo kūrinį, turintį antgamtinį pašaukimą, su visa jo prigimtimi ir, jei jis visiškai bei tvirtai laikosi jos reikalavimų, veda jį į tobulybės ir laimes pilnatvę.

Moralinis blogis

7. Galiausiai moralinio blogio pasakojimas, aprašymas arba vaizdavimas, naudojantis visuomenės komunikavimo priemonėmis, gali padėti geriau pažinti ir ištirti žmogų, parodyti ir iškelti tiesos bei gėrio didybę, pasiekiant didesnio dramatiško poveikio. Tačiau, kad sieloms neatnešus daugiau žalos, negu naudos, čia turi būti griežtai laikomasi moralės įstatymų, ypač kalbant apie dalykus, reikalaujančius deramos pagarbos arba gimtosios nuodėmės sužeistam žmogui galinčius nesunkiai sukelti nedorų troškimų.

Viešoji nuomonė

8. Kadangi viešosios nuomonės įtaka ir autoritetas visų luomų piliečių privačiame bei viešajame gyvenime šiandien labai padidėję, visiems bendruomenės nariams privalu ir šioje srityje vykdyti teisingumo ir artimo meilės pareigas. Tad ir naudodamiesi visuomenės komunikavimo priemonėmis jie tesistengia formuoti ir skleisti teisingą viešąją nuomonę.

Vartotojų pareigos

9. Visi vartotojai, tai yra skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai, asmenišku ir laisvu pasirinkimu besinaudojantys tuo, kas tomis priemonėmis perteikiama, yra saistomi ypatingų pareigų. Teisingas pasirinkimas reikalauja rinktis tai, kas vertinga moralės, mokslo bei meno požiūriu, ir vengti to, kas gali arba jiems tapti dvasinės žalos priežastimi ar paskata, arba kitus papiktinti blogu pavyzdžiu, arba kliudyti sklisti geriems dalykams ir skatinti sklisti blogus, kaip dažniausiai esti, kai savo pinigais remiame žmones, tas priemones naudojančius vien pelno tikslais.

Norėdami laikytis moralės įstatymų, šių priemonių vartotojai teneapleidžia savo pareigos laiku sužinoti, ką apie pateikiamus dalykus sprendžia kompetentingas autoritetas, ir tesistengia tuo vadovautis, laikydamiesi teisingos sąžinės reikalavimų. O kad galėtų lengviau atsispirti ne tokioms teisingoms įtakoms ir tvirčiau laikytis gerų, tesistengia tinkamomis priemonėmis orientuoti ir ugdyti savo sąžinę.

Jaunuolių ir tėvų pareigos

10. Vartotojai, ypač jaunieji, tepasistengia įprasti naudotis šiomis priemonėmis nuosaikiai ir drausmingai, be to, geriau suprasti matytus, girdėtus ir skaitytus dalykus. Teaptaria juos su auklėtojais bei žinovais ir tesimoko teisingai apie juos spręsti. Tėvai teatmena, jog jų pareiga – stropiai budėti, kad per namų slenkstį nebūtų įsileista tikėjimui ir dorovei prieštaraujančių reginių, spaudinių bei kitų panašių dalykų ir kad vaikai jų nematytų kitur.

Gamintojų pareigos

11. Ypatinga moralinė pareiga teisingai panaudoti visuomenės komunikavimo priemones tenka žurnalistams, rašytojams, aktoriams, scenaristams, režisieriams, programų kūrėjams, platintojams, prodiuseriams, pardavėjams, kritikams ir visiems kitiems, kaip nors dalyvaujantiems komunikavimo įgyvendinime ir plėtojime. Juk visiškai akivaizdu, kokios ir kiek atsakomybės dabarties visuomenės sąlygomis jiems dera priskirti, nes informacija ir įtaiga jie gali vesti žmoniją teisingu arba pražūtingu keliu.

Tad visų jų uždavinys yra taip derinti tų priemonių ekonominę, politinę bei meninę pusę, kad jos niekuomet neprieštarautų bendrajam gėriui. Norint lengviau to pasiekti, patartina stoti į tokias savo srities profesines draugijas, kurios savo narius įpareigoja gerbti moralės įstatymus atliekant savo darbą bei einant pareigas, kartais net reikalaudamos pažadėti, jog bus laikomasi tam tikrų moralinių nuostatų.

Tegul jie visuomet atmena, kad didelė skaitytojų ir žiūrovų dalis yra jaunuoliai, kuriems reikia skaitinių bei reginių, teikiančių doro džiaugsmo ir keliančių dvasią. Be to, jie tesirūpina, kad religinės srities dalykai būtų pavedami vertiems ir patyrusiems asmenims ir traktuojami su derama pagarba.

Pasaulietinės valdžios pareigos

12. Pasaulietinę valdžią šioje srityje ypatingomis pareigomis susaisto bendrasis gėris, kuriam šios priemonės skirtos. Valdžios pareiga yra ginti ir saugoti tikrą bei teisėtą informacijos laisvę, ypač spaudos srityje, būtinai reikalingą šiandienės visuomenės pažangai. Ji privalo puoselėti religiją, kultūrą bei tikrąjį meną ir rūpintis, kad vartotojai galėtų laisvai naudotis jiems teisėtai priklausančiomis teisėmis. Be to, pasaulietinė valdžia turi teikti paramą iniciatyvoms, kurių šiaip nebūtų galima įgyvendinti, nors jos yra labai naudingos, ypač jaunimui.

Galiausiai viešoji valdžia, teisėtai besirūpinanti piliečių gerove, leisdama įstatymus ir prižiūrėdama jų taikymą, turi pareigą nešališkai ir atidžiai rūpintis, kad blogas tų priemonių panaudojimas neatneštų didelės žalos viešajai moralei ir visuomenės pažangai. Toks atidus rūpinimasis jokiu būdu nereiškia asmenų ar grupių laisvių varžymo, ypač jei jų tvirtai garantuoja tie, kurie pagal profesiją naudojasi šiomis priemonėmis.

Itin stropiai nuo jų amžiui kenksmingų leidinių ir reginių tebūnie saugomi jaunuoliai.

Antras skyrius. BAŽNYČIOS PASTORACINIS VEIKIMAS

Ganytojų ir tikinčiųjų veikimas

13. Visi Bažnyčios vaikai, negaišdami ir uoliau tesistengia vieningai, planingai ir sėkmingai panaudoti visuomenės komunikavimo priemones įvairiems apaštalavimo darbams pagal laiko ir vietos sąlygas, kad būtų užbėgta už akių kenksmingiems iniciatyvoms, ypač tose šalyse, kur sparčiau veikti skatina moralės ir religijos raida.

Tad įšventintieji ganytojai neatidėliodami tevykdo savo pareigas šioje srityje, kuri glaudžiai susijusi su jų uždaviniu skelbti tikėjimą. Taip pat pasauliečiai, įsitraukę į šių priemonių veiklą, tesistengia liudyti Kristų, pirmiausia gerai ir apaštališka dvasia atlikdami savo pareigas, o paskui ir tiesiogiai padėdami Bažnyčios pastoracinei veiklai savo techniniais, ekonominiais, kultūriniais ir meniniais sugebėjimais.

Katalikų iniciatyvos

14. Pirmiausia tebūnie puoselėjama padori spauda. Idant skaitytojai visiškai persiimtų krikščioniška dvasia, tebūnie kuriama ir platinama griežtąja prasme katalikiška spauda, tai yra tiesiogiai bažnytinės vadovybės ar šiaip katalikų leidžiama ir tvarkoma, aiškiai skiriama ugdyti, stiprinti ir skleisti viešajai nuomonei, atitinkančiai prigimtinę teisę ir katalikų mokymą bei įstatymus, taip pat skleisti bei teisingai aiškinti Bažnyčios gyvenimo naujienas. Tikintiesiems tebūnie nurodomas reikalas katalikiškąją spaudą skaityti ir platinti, kad apie visus įvykius būtų galima susidaryti krikščionišką nuomonę.

Visais galimais būdais reikia skatinti ir remti kūrimą ir rodymą ypač jaunimui skirtų kino filmų, teikiančių dvasiai sveiko poilsio, skleidžiančių kultūros ir meno turtus. Tai darytina remiant ir jungiant draugėn sąžiningų kūrėjų ir platintojų darbą bei iniciatyvą, kritikų vertinimais ir premijomis rekomenduojant vertingus kino filmus, globojant ir vienijant katalikų bei kitų dorų žmonių išlaikomus kino teatrus.

Tokia pat veikli pagalba tebūnie teikiama padorioms radijo ir televizijos laidoms, ypač toms, kurios tinka šeimoms. Tebūnie sumaniai rūpinamasi katalikų laidomis, klausytojus bei žiūrovus įtraukiančiomis į Bažnyčios gyvenimą ir perteikiančiomis jiems religines tiesas. Kur pasirodys naudinga, tebūnie steigiamos katalikų radijo ir televizijos stotys, tačiau reikia rūpintis, kad jų laidos būtų tikrai geros ir veiksmingos.

Be to, tebūnie stengiamasi, kad taurus ir senas scenos menas, visuomenės komunikavimo priemonių nūdien plačiai paskleistas, prisidėtų prie žiūrovų žmogiškumo ir moralės ugdymo.

Gamintojų ugdymas

15. Šiems uždaviniams vykdyti tebūnie laiku parengiami kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai, sugebantys sumaniai panaudoti tas priemones apaštalavimo tikslais.

Pirmiausia tebūnie pasirūpinta techniniu, teoriniu ir moraliniu pasauliečių išsilavinimu, išplėstas mokyklų, fakultetų ir institutų tinklas, kad žurnalistams, kino filmų ir radijo bei televizijos laidų autoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims būtų prieinamas visapusiškas išsilavinimas, pripildytas krikščioniškosios dvasios, ypač pabrėžiant Bažnyčios socialinį mokymą. Taip pat reikia teikti žinių ir padėti aktoriams, kad savo vaidybos menu jie galėtų tinkamai tarnauti visuomenei. Galiausiai privalu uoliai rengti literatūros, kino, radijo, televizijos ir kitų šakų kritikus, gerai pažįstančius savo sritį ir mokomus bei skatinamus savo vertinimuose visuomet tiksliai nušviesti ir moralinę pusę.

Vartotojų ugdymas

16. Tinkamam naudojimuisi visuomenės komunikavimo priemonėmis, pasiekiančiomis įvairaus amžiaus ir išsilavinimo vartotojus, reikalingas teorinis ir praktinis pačių vartotojų rengimas, atsižvelgiant į jų ir tų priemonių specifiką. Tam tikslui reikalingos atitinkamos programos, ypač skirtos jaunimui, visose katalikų mokyklose, seminarijose ir pasauliečių apaštalavimo organizacijose. Tebūnie jos gausinamos ir grindžiamos krikščioniškosios moralės principais. Norint greičiau tai pasiekti, katalikų mokymo ir drausmės nuostatos šiuo klausimu tebūnie pateiktos ir paaiškintos katekizme.

Techninės ir ekonominės priemonės

17. Kadangi būtų labai negarbinga, jei Bažnyčios vaikai nesiimtų žygių, matydami, kaip išganymo žodį pančioja ir varžo techninės kliūtys arba stoka lėšų, kurių šioms priemonėms reikia daug, Šventasis Susirinkimas primena jiems tenkančią pareigą palaikyti ir remti katalikų laikraščius, periodinius leidinius, kino filmų kūrimą, radijo bei televizijos stotis ir laidas, kurių pagrindinis tikslas – skleisti ir ginti tiesą bei rūpintis visuomenės krikščionišku auklėjimu. Jis taip pat primygtinai kviečia bendroves ir žmones, užimančius svarbias vietas ekonomikos ar technikos srityse, noriai ir kilniadvasiškai ištekliais ir patirtimi remti šias priemones, kai jos tarnauja tikrajai kultūrai ir apaštalavimui.

Pasaulinė diena

18. Idant būtų veiksmingiau stiprinamas įvairiopas Bažnyčios apaštalavimas visuomenės komunikavimo priemonėmis, vyskupų nutarimu visose pasaulio vyskupijose kasmet tebūnie skiriama viena šventinė diena tikintiesiems supažindinti su jų pareigomis šioje srityje ir pakviesti šia intencija melstis bei remti reikalą piniginėmis aukomis. Surinktos aukos tebūnie skiriamos palaikyti ir plėtoti Bažnyčios įkurtoms šios srities įstaigoms bei darbams, atsižvelgiant į viso katalikiškojo pasaulio reikmes.

Šventojo Sosto komisija

19. Idant Vyriausiasis Kunigas galėtų atlikti vyriausiojo ganytojo pareigas visuomenės komunikavimo priemonių srityje, įsteigta speciali Šventojo Sosto tarnyba [1].

Vyskupų pareiga

20. Vyskupų pareiga – savo vyskupijose prižiūrėti bei skatinti šios srities veiklą bei iniciatyvas, o kai ji susijusi su viešuoju apaštalavimu, ir tvarkyti ją, neišskiriant nė to, kas pavesti egzemptuotiems vienuoliams.

Krašto įstaigos

21. Kad apaštalavimas visoje šalyje būtų sėkmingas, visi turi veikti pagal vieną planą, todėl šis Šventasis Susirinkimas nutaria ir įsako įkurti tautines įstaigas spaudos, kinematografijos, radijo bei televizijos reikalams ir visomis išgalėmis joms padėti. Svarbiausias šių įstaigų uždavinys – rūpintis tinkamai ugdyti tikinčiųjų sąžinę, kad jie žinotų, kaip šiomis priemonėmis naudotis, ir remti bei derinti visus katalikų darbus šioje srityje.

Vadovavimas šioms įstaigoms kiekviename krašte tebūnie pavestas specialiai vyskupų komisijai arba kuriam nors įgaliotam vyskupui. Tose įstaigose tedalyvauja ir pasauliečiai, gerai išmanantys katalikų mokymą ir šių priemonių techniką.

Tarptautinės organizacijos

22. Be to, kadangi šių priemonių poveikis peržengia atskirų kraštų ribas ir pavienius žmones padaro tarsi visos žmonių bendruomenės piliečiais, tesiplėtoja ir tarptautinis įvairių šalių bendradarbiavimas šios srities veikloje. Str. 21 minimos įstaigos uoliai teveikia išvien su atitinkamos srities tarptautine katalikų sąjunga. Šios tarptautinės katalikų sąjungos yra teisiškai patvirtinamos Šventojo Sosto ir jam pavaldžios.

PABAIGA

Pastoraciniai nurodymai

23. Idant visi šio Šventojo Sinodo principai ir nuostatos dėl visuomenės komunikavimo priemonių būtų įgyvendinti, Susirinkimas įsakmiai paveda str. 19 minimai Šventojo Sosto įstaigai, pasitelkus iš įvairių kraštų dalyko žinovų, išleisti pastoracinę instrukciją.

Baigiamasis paraginimas

24. Be to, šis Šventasis Sinodas tikisi, kad visus jo nurodymus bei nuostatas visi Bažnyčios vaikai noriai priims ir ištikimai jų laikysis. Tuomet, naudodamiesi šiomis priemonėmis, jie ne tik išvengs žalos, bet, tarsi druska ir šviesa, saugos žemę nuo sugedimo ir apšvies pasaulį. Be to, Susirinkimas kviečia visus geros valios žmones, ypač tuos, kuriems šios priemonės pavestos, stengtis ir siekti tas priemones naudoti vien žmonių bendruomenės gėriui, nes žmonių bendruomenės likimas kasdien vis labiau priklauso nuo teisingo jų naudojimo. Tegul, kaip klasikinio meno šedevrais, taip ir šiais naujais išradimais Viešpaties vardas bus garbinamas apaštalo žodžiais: „Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“ (Žyd 13, 8).

IŠNAŠOS

[1] Susirinkimo Tėvai, mielai pritardami Spaudos ir reginių sekretoriato norui, pagarbiai prašo Šventojo Tėvo šios įstaigos pareigas ir kompetenciją išplėsti visoms visuomenės komunikavimo priemonėms, įskaitant spaudą, ir į ją įtraukti žinovų, tarp jų ir pasauliečių, iš įvairių šalių.

IT © EIS.katalikai.lt   ID = 71
Adresas: https://eis.katalikai.lt/vb/susirinkimai/vatikano_ii/dekretai/inter-mirifica
Paskelbta: 2014-04-01 15:09:13 | Patikslinta 2023-11-24 14:51:31.