Šiandien norėčiau kalbėti apie labai gražią mūsų tikėjimo tikrovę, būtent apie „šventųjų bendravimą“. Katalikų Bažnyčios katekizmas mums primena, kad šis pasakymas siejasi su dviem dalykais: šventų dalykų bendryste ir šventų asmenų bendryste (948). Aptarsiu antrąją reikšmę: šventųjų bendravimas yra viena labiausiai guodžiančių tikėjimo tiesų, nes ji mums primena, jog nesame vieni, kad yra gyvenimo bendrystė, kurią sudaro visi priklausantys Kristui. Tai bendrystė, kylanti iš tikėjimo; sąvoka „šventieji“ taikoma tiems, kurie tiki į Viešpatį Jėzų ir yra krikštu įskiepyti į Jį Bažnyčioje. Todėl pirmaisiais amžiais krikščionys ir buvo vadinami „šventaisiais“ (plg. Apd 9, 13. 32. 41; Rom 8, 27; 1 Kor 6, 1).

1. Jono Evangelija liudija, kad Jėzus prieš kančią meldė Tėvą savo mokinių vienybės tokiais žodžiais: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (17, 21). Bažnyčia savo giliausia esme yra bendrystė su Dievu, draugystė su Dievu, meilės bendrystė su Kristumi ir su Tėvu Šventojoje Dvasioje, o jos tęsinys – žmogiškoji bendrystė. Jėzaus ir Tėvo ryšys yra tarsi ryšių tarp krikščionių „provaizdis“; jei esame vidujai įsitraukę į šį „provaizdį“, tą kaitrų meilės židinį, tuomet iš tikrųjų galime tapti tarpusavyje viena širdis ir viena siela, nes Dievo meilė sudegina mūsų egoizmą, išankstinius nusistatymus, vidinius ir išorinius susiskaldymus. Dievo meilė taip pat sudegina mūsų nuodėmes.

2. Jei esame įsišakniję Meilės versmėje, kuri yra Dievas, tuomet vyksta judėjimas ir kita kryptimi – nuo brolių į Dievą; broliškos bendrystės patirtis veda mane į bendrystę su Dievu. Vienybė tarp mūsų veda į vienybę su Dievu, į ryšį su Dievu, kuris yra mūsų Tėvas. Tai antrasis šventųjų bendrystės aspektas, kurį norėčiau pabrėžti: mūsų tikėjimui reikia kitų palaikymo, ypač sunkiais momentais. Jei esame susivieniję, mūsų tikėjimas tampa stiprus. Kaip gražu palaikyti vieniems kitus nuostabiame tikėjimo nuotykyje! Tai kalbu dėl to, kad tendencija užsidaryti savo privatume palietė ir religijos sferą, todėl dažnai sunku prašyti dvasinės pagalbos iš tų, su kuriais dalijamės krikščioniškąja patirtimi. Kuris iš mūsų nepatyrė netikrumo, sąmyšio ir net abejonių tikėjimo kelyje? Visi su jomis susidūrėme, ir aš: tai mūsų tikėjimo kelio, mūsų gyvenimo dalis. Visa tai neturi mūsų stebinti, esame žmonės, paženklinti trapumu ir ribotumu; visi esame trapūs, visi turime ribotumų. Vis dėlto tais sunkiais momentais būtina pasitikėti Dievo pagalba vaikiškai meldžiantis, taip pat svarbu rasti drąsos ir nuolankumo atsiverti kitiems, prašyti pagalbos, prašyti paduoti ranką. Kiek kartų taip padarėme ir po to pavyko išspręsti problemą ir iš naujo rasti Dievą! Toje komunijoje – komunija reiškia vienybę bendrystėje – esame didelė šeima, kurioje visi nariai padeda vieni kitiems ir remia vieni kitus.

3. Pereikime prie dar vieno aspekto: šventųjų bendravimas pranoksta žemiškąjį gyvenimą, jis siekia anapus mirties ir yra amžinas. Mūsų tarpusavio vienybė pranoksta laikinumą ir tęsiasi kitame gyvenime; tai dvasinė vienybė, kuri kyla iš krikšto ir nėra nutraukiama mirties, o prisikėlusio Kristaus dėka jai lemta pasiekti pilnatvę amžinajame gyvenime. Glaudus ir nepertraukiamas ryšys sieja tuos, kurie kaip piligrimai tebekeliauja šioje žemėje, tai yra mus, ir tuos, kurie jau peržengė mirties slenkstį, kad įeitų į amžinybę. Visi pakrikštytieji, gyvenantys šioje žemėje, skaistyklos sielos ir jau rojuje esantys palaimintieji sudaro vieną didžiulę šeimą. Bendrystė tarp žemės ir dangaus įgyvendinama ypač užtarimo malda.

Brangūs bičiuliai, turime tą gražų dalyką! Tai tikrovė, kuri mums visiems priklauso, kuri daro mus broliais, lydi mus gyvenimo kelyje ir leidžia iš naujo susirasti vieniems kitus danguje. Eikime tuo keliu su pasitikėjimu ir džiaugsmu. Krikščionis turi būti džiugus, džiaugtis, kad turi tiek pakrikštytų brolių, einančių drauge su juo; jį savo pagalba palaiko broliai ir seserys, tuo pačiu keliu keliaujantys į dangų; palaiko taip pat broliai ir seserys, esantys danguje ir besimeldžiantys Jėzui už mus. Eikime pirmyn šiuo keliu su džiaugsmu.