Brangūs bičiuliai!

„Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės“ (Apd 1, 8). Matėme, kad šis pažadas išsipildė! Sekminių dieną, kaip girdėjome pirmajame skaitinyje, prisikėlęs Viešpats, sėdintis Tėvo dešinėje, atsiuntė Dvasią, nužengusią ant Aukštutiniame kambaryje susirinkusių mokinių. Šios Dvasios galia Petras ir apaštalai ėmė skelbti Evangeliją ligi žemės pakraščių. Kiekviename amžiuje ir visomis kalbomis Bažnyčia pasaulyje tebeskelbia įstabius Dievo darbus ir kviečia visas tautas tikėti, turėti viltį ir gyventi naują gyvenimą Kristuje.

Šiomis dienomis ir aš, kaip šventojo Petro įpėdinis, atvykau į šį nuostabų kraštą – Australiją. Atvykau, mano jaunieji broliai ir seserys, sutvirtinti jūsų tikėjimą ir padrąsinti jus atverti savo širdis Kristaus Dvasios galiai ir jos dovanų gausybei. Meldžiuosi, kad šis didžiulis susirinkimas, vienijantis jaunuolius „iš visų tautų po dangumi“ (plg. Apd 2, 5), būtų naujas Aukštutinis kambarys. Dievo meilės ugnis tenužengia į jūsų širdis, dar artimiau tesuvienija jus su Viešpačiu ir jo Bažnyčia bei pasiunčia jus, naują apaštalų kartą, nešti pasauliui Kristų!

„Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės.“ Šie prisikėlusio Viešpaties žodžiai jaunuoliams, kurie šiandienėse Mišiose bus sutvirtinti, paženklinti Šventosios Dvasios dovana, turi ypatingą reikšmę. Tačiau jie skirti ir kiekvienam iš mūsų – visiems, kurie esame gavę Dvasios susitaikymo ir naujo gyvenimo dovaną per Krikštą, priėmę Ją kaip padėjėją ir vadovę į savo širdis per Sutvirtinimą ir kasdien augantys Jos malonės dovanomis per Švenčiausiąją Eucharistiją. Juk per kiekvienas Mišias Dvasia, šaukiama iškilminga Bažnyčios malda vis iš naujo nužengia ne tik tam, kad mūsų duonos ir vyno dovanas paverstų Viešpaties kūnu ir krauju, bet ir kad perkeistų mūsų gyvenimą, savo galia padarytų mus „vienu kūnu, viena dvasia Kristuje“.

Bet kas yra ta Šventosios Dvasios „galia“? Tai Dievo gyvenimo galia! Tai galia tos pačios Dvasios, kuri dvelkė viršum vandenų kūrinijos aušroje ir, atėjus laiko pilnatvei, prikėlė iš numirusių Jėzų. Tai galia, kreipianti mus ir mūsų pasaulį Dievo karalystės atėjimo link. Šiandienėje Evangelijoje Jėzus skelbia, kad prasidėjo naujas amžius, kai ant žmonijos bus išlieta Šventoji Dvasia (plg. Lk 4, 21). Jis pats, pradėtas Šventosios Dvasios ir gimęs iš Mergelės Marijos, atėjo pas mus, kad mums tą Dvasią atneštų. Kaip naujo gyvenimo Kristuje versmė Šventoji Dvasia labai realiu būdu yra ir Bažnyčios siela, mus su Viešpačiu ir vieną su kitu suvienijanti meilė, šviesa, atverianti mums akis, idant aplink save matytume Dievo malonės stebuklus.

Čia, Australijoje, šioje „Šventosios Dvasios didžiojoje pietų šalyje“, visi neužmirštamai patiriame Dvasios artumą bei galią per gamtos grožį. Mūsų akys žvelgė, kad pasaulį išvystume tokį, koks jis tikrai yra: sklidinas, anot poeto, „Dievo didybės“, kupinas jo kūrybingosios meilės šlovės. Čia, šiame didžiuliame jaunų krikščionių iš viso pasaulio susirinkime, irgi gyvai jaučiame Dvasios artumą ir galią Bažnyčios gyvenime. Išvydome Bažnyčią tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, – kaip Kristaus Kūną, gyvą meilės bendruomenę, mūsų tikėjimo į prisikėlusį Viešpatį pagimdyta vienybe apglėbiančią visų rasių, tautų ir kalbų, visų laikų ir vietovių žmones.

Dvasia niekada nepaliauja savo galia teikusi Bažnyčiai gyvybę! Bažnyčios sakramentų dėka ta galia it požeminė upė teka ir giliai mumyse, maitindama mūsų dvasią ir vis arčiau traukdama mus prie tikrojo gyvenimo versmės – Kristaus. Šventasis Ignotas Antiochietis, miręs Romoje kaip kankinys II amžiaus pradžioje, paliko nuostabų mumyse gyvenančios Dvasios galios aprašymą. Jis kalbėjo apie Dvasią kaip apie gyvojo vandens fontaną, trykštantį jo širdyje bei šnabždantį: „Ateik, ateik pas Tėvą“ (plg. Ad Rom., 6, 1–9).

Tačiau ši galia, Dvasios malonė, nėra kažkas, ką galima užsitarnauti ar įgyti, ją galima gauti tik kaip gryną dovaną. Dievo meilė gali išskleisti savo galią tik tada, kai jai leidžiama keisti mus iš vidaus. Turime leisti jai prasiveržti per kietą mūsų abejingumo luobą, dvasinį nuovargį, aklą taikymąsi prie šio amžiaus dvasios. Tik tada ji uždegs mūsų vaizduotę ir formuos mūsų giliausius troškimus. Būtent dėl to tokia svarbi yra malda – kasdienė malda, asmeninė malda savo širdies tyloje ir priešais Švenčiausiąjį Sakramentą, taip pat liturginė malda Bažnyčios širdyje. Malda yra grynas imlumas Dievo malonei, veikianti meilė, bendrystė su mumyse gyvenančia Dvasia, Bažnyčioje vedančia mus per Kristų pas dangiškąjį Tėvą. Dvasios galia Jėzus visada yra mūsų širdyse tyliai laukdamas, kad ramiai su juo pabūtume, išgirstume jo balsą, laikytumės jo meilės ir gautume pasaulio druska ir šviesa mus būti įgalinančią „galią iš aukštybių“.

Žengdamas į dangų, Viešpats pasakė savo mokiniams: „Tapsite mano liudytojais <…> lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8). Čia, Australijoje, dėkokime Viešpačiui už tikėjimo dovaną, pasiekusią mus kaip iš kartos į kartą Bažnyčios bendrystėje perduodama brangenybė. Čia, Okeanijoje, ypač dėkokime už visus šiose šalyse Bažnyčią statydinusius didvyriškus misionierius, atsidavusius kunigus ir vienuolius, tėvus ir senelius krikščionis, mokytojus ir katechetus, tokius liudytojus kaip palaimintoji Mary MacKillop, šv. Peteris Chanelis, palaimintasis Peteris To Rotas ir daugybė kitų! Jų gyvenimuose besireiškusi Dvasios galia tebesidarbuoja jų paliktame gėryje, jų išugdytoje visuomenėje, kuri patikima jums.

Brangūs jaunuoliai, dabar leiskite man jūsų paklausti. Ką jūs paliksite kitai kartai? Ar statydinate savo gyvenimą ant tvirtų pamatų, ar statydinate tai, kas bus tvaru? Ar gyvenate suteikdami Dvasiai erdvės pasaulyje, norinčiame užmiršti Dievą ar net atmetančiame jį netinkamai suvokiamos laisvės vardu? Kaip naudojatės gautomis dovanomis, „galia“, kurią Šventoji Dvasia ir dabar pasirengusi jums suteikti? Kokį palikimą paliksite būsimiems jaunuoliams? Kuo išsiskirsite?

Šventosios Dvasios galia mus ne tik apšviečia ir paguodžia. Ji taip pat kreipia mus į ateitį, į Dievo karalystės atėjimą. Kokią nuostabią atpirktos ir atnaujintos žmonijos viziją regime šiandienėje Evangelijoje, žadančioje naująjį amžių! Šventasis Lukas mums sako, kad Jėzus Kristus yra visų Dievo pažadų išpildymas, Mesijas, turintis Šventosios Dvasios pilnatvę, kad šią dovaną dovanotų visai žmonijai. Kristaus Dvasios išliejimas ant žmonijos yra vilties ir išlaisvinimo iš visko, kas mus skurdina, laidas. Tai suteikia akliesiems regėjimą, išvaduoja prislėgtuosius, kuria vienybę įvairovėje ir per įvairovę (plg. Lk 4, 18–19; Iz 61, 1–2). Ši galia gali sukurti naują pasaulį: ji gali „atnaujinti žemės veidą“ (plg. Ps 104, 30)!

Kupina Dvasios galios ir remdamasi turtinga tikėjimo vizija, nauja krikščionių karta pašaukta padėti statydinti pasaulį, kuriame Dievo meilės dovana svetingai sutinkama, gerbiama ir puoselėjama, o ne atmetama, laikoma grėsme ir griaunama. Naująjį amžių, kuriame meilė bus ne godi ar savanaudiška, bet tyra, ištikima ir tikrai laisva, atvira kitiems, gerbianti jų kilnumą, trokštanti jiems gera, spinduliuojanti džiaugsmu ir grožiu. Naująjį amžių, kuriame viltis išlaisvins mus iš paviršutiniškumo, apatijos ir domėjimosi vien savimi – visa to, kas daro mūsų sielas bejausmes ir nuodija mūsų santykius. Brangūs jaunuoliai, Viešpats prašo jus būti šio naujojo amžiaus pranašais, jo meilės šaukliais, traukiančiais žmones prie Tėvo ir statydinančiais visai žmonijai skirtą vilties kupiną ateitį.

Pasauliui toks atnaujinimas būtinas! Daugybėje mūsų visuomenių ranka rankon su materialine gerove plinta dvasinė dykuma – vidinis tuštumas, neįvardyta baimė, tylus nevilties jausmas. Kiek daug mūsų amžininkų, žūtbūtinai ieškodami prasmės – galutinės prasmės, kurią duoti gali tik meilė, išsikasė kiauras ir vandens nelaikančias talpyklas (plg. Jer 2, 13)! Evangelija yra didelė ir išlaisvinanti dovana: ji atskleidžia mūsų kaip vyrų ir moterų, sukurtų pagal Dievo paveikslą ir panašumą, kilnumą. Ji atskleidžia iškiliausią žmonijos pašaukimą – meilę. Ji aikštėn iškelia tiesą apie žmogų ir tiesą apie gyvenimą.

Toks atnaujinimas būtinas ir Bažnyčiai! Jai reikia jūsų tikėjimo, idealizmo ir dosnumo, idant ji visados galėtų būti jauna Dvasioje (plg. Lumen gentium, 4)! Šios dienos antrajame skaitinyje apaštalas Paulius primena mums, jog kiekvienas krikščionis yra gavęs dovaną, skirtą Kristaus Kūnui statydinti. Bažnyčiai ypač reikia jaunuolių, visų jaunuolių dovanų. Ji turi augti Dvasios galia, Dvasios, kuri net jau dabar teikia džiaugsmo jūsų jaunystei ir įkvepia jus džiugiai tarnauti Viešpačiui. Atverkite savo širdis šiai galiai! Ypač to prašau tų, kuriuos Viešpats kviečia į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Nebijokite ištarti „taip“ Jėzui, atrasti džiaugsmą vykdant jo valią, iki galo atiduodant save šventumo paieškoms ir visais savo talentais tarnaujant kitiems!

Už kelių akimirksnių švęsime Sutvirtinimo sakramentą. Ant sutvirtinamųjų nužengs Šventoji Dvasia; jie bus „paženklinti“ Dvasios dovana ir išsiųsti liudyti Kristų. Ką reiškia gauti Šventosios Dvasios „žymę“? Tai reiškia būti neišdildomai pažymėtam, negrįžtamai pakeistam, būti nauja kūrinija. Gavusiems šią dovaną nieko nelieka, kaip buvę! Būti „pakrikštytam“ vienoje Dvasioje (plg. 1 Kor 12, 13) reiškia būti uždegtam Dievo meile. Būti „pagirdytam“ Dvasia reiškia būti atgaivintam Dievo plano mums ir pasauliui grožio bei virtimą dvasinės atgaivos šaltiniu kitiems. Būti „paženklintam Dvasia“ reiškia nebijoti stoti Kristaus pusėn, leisti Evangelijos tiesai perskverbti savo regėseną, mąstyseną ir veikseną darbuojantis dėl meilės civilizacijos pergalės.

Melsdamiesi už sutvirtinamuosius, prašykime, kad Šventosios Dvasios galia atgaivintų mūsų pačių Sutvirtinimą. Teišlieja ji apsčiai savo dovanų ant visų čia esančių, ant šio Sidnėjaus miesto, ant šios Australijos šalies ir visų jos gyventojų! Kiekvienas iš mūsų tebūna atnaujintas išminties ir supratimo dvasios, teisingo sprendimo ir drąsos dvasios, pažinimo ir pagarbos dvasios, nuostabos ir baimingos pagarbos Dievo akivaizdoje dvasios!

Meiliai užtariant Marijai, Bažnyčios Motinai, ši dvidešimt trečioji Pasaulio jaunimo diena tebūna išgyventa kaip naujas Aukštutinis kambarys, iš kurio visi, degdami Šventosios Dvasios ugnimi bei meile, išeitume skelbti prisikėlusio Kristaus ir traukti prie jo kiekvienos širdies! Amen.