Homilija per šv. Mišias su seminaristais Madride

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Apaštališkasis apsilankymas Madride 26-ųjų jaunimo dienų proga / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 354
AUTORIUS: Popiežius BENEDIKTAS XVI
ORIGINALO PAVADINIMAS: VIAGGIO APOSTOLICO A MADRID IN OCCASIONE DELLA XXVI GIORNATA MONDIALE DELLA GIOVENTÙ 18-21 AGOSTO 2011 CELEBRAZIONE EUCARISTICA CON I SEMINARISTI OMELIA DEL SANTO PADRE BENEDETTO XVI Cattedrale di Santa María la Real de la Almudena di Madrid Sabato, 20 agosto 2011
DATA: 2011-08-20
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 14 (374), 2011, p. 5–6.
SERIJA: Jaunimo diena
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2005–2013 m. (Benediktas XVI)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 14 (374), 2011, p. 5–6.
SKIRSNIAI

Popiežius BENEDIKTAS XVI

Homilija per šv. Mišias su seminaristais Madride

2011 m. rugpjūčio 20 d.

<...> Pirmame mūsų girdėtame skaitinyje Kristus parodomas kaip naujas ir galutinis kunigas, savo egzistenciją pavertęs visiška auka. Psalmės priegiesmį visiškai galima taikyti jam, kuris, žengdamas į pasaulį, kreipėsi į savo Tėvą sakydamas: „Štai ateinu vykdyti tavo valios!“ (plg. Ps 39, 8–9). Jis stengėsi viskuo patikti Tėvui – žodžiais ir darbais, leisdamasis į keliones ir priimdamas nusidėjėlius. Jo gyvenimas buvo tarnystė, jo atsidavimas – amžinas užtarimas, kaip Pirmagimiui iš daugybės brolių visų vardu stojant Tėvo akivaizdon. Laiško žydams autorius tvirtina, kad šia atnaša, kuria esame pašaukti būti jo sūnystės dalininkais, jis amžiams padarė mus tobulus (plg. Žyd 10, 14).

Eucharistija, apie kurios įsteigimą kalbama prieš tai skelbtoje Evangelijoje (plg. Lk 22, 14–20), yra reali Jėzaus to besąlygiško pasiaukojimo už visus, taip pat už jį išdavusiuosius, kūno ir kraujo aukos dėl žmonių gyvybės ir nuodėmių atleidimo, išraiška. Kūnas, gyvybės ženklas, Dievo mums buvo duotas kaip sandora, kad ten, kur dėl mūsų nuodėmės viešpatauja mirtis, galėtume skleisti gyvybės jėgą ir taip griauti nuodėmę. Kristaus sudaužytas kūnas ir išlietas kraujas, tai yra paaukota laisvė, per Eucharistijos ženklą virto nauju žmonių atpirktosios laisvės šaltiniu. Jame gauname galutinio atpirkimo pažadą ir tikrą būsimųjų gėrybių viltį. Per Kristų žinome, kad keliaujame ne į pražūtį, niekio ir mirties tylą, bet esame pakeliui į pažadėtą šalį, pas Jį, kuris yra mūsų tikslas ir mūsų versmė.

Brangūs bičiuliai, ruoškitės būti apaštalais su Kristumi ir kaip Kristus, kad galėtute lydėti keliaujančius žmones ir jiems tarnauti!

Kaip gyventi tais pasirengimo metais? Pirmiausia tai turėtų būti vidinės tylos, nuolatinės maldos, atkaklių studijų ir laipsniško įsitraukimo į pastoracinę veiklą ir Bažnyčios struktūras laikas. Bažnyčia yra bendruomenė ir institucija, šeima ir misija, sukurta Kristaus per Šventąją Dvasią, ir kartu vaisius visų, kurie ją sudarome su savo šventumu ir savomis nuodėmėmis. To panoro Dievas, neatsisakęs vargdienių nusidėjėlių padaryti savo draugais ir įrankiais žmonių giminei atpirkti. Bažnyčios šventumas pirmiausia yra objektyvus paties Jėzaus Kristaus asmens, jo Evangelijos ir jo sakramentų šventumas, tos jėgos iš viršaus, kuri ją gaivina ir skatina, šventumas. Turime būti šventi, kad nesukeltume prieštaravimo tarp ženklo, kuriuo esame, ir tikrovės, kurią trokštame žymėti.

Gerai apmąstykite šį Bažnyčios slėpinį savo ugdymo laikotarpiu, kurį linkiu praleisti kupiniems gilaus džiaugsmo, nusiteikusiems mokytis, skaidriai mąstyti, radikaliai būti ištikimiems Evangelijai ir puoselėti meilės paženklintą santykį su savo laiku ir tais, tarp kurių gyvenate. Niekas nepasirenka nei savo misijos konteksto, nei adresatų. Kiekviena epocha turi savų problemų, tačiau Dievas kiekvienu laiku dovanoja reikiamų malonių priimti ir įveikti jas su meile ir realizmu. Todėl kunigas bet kuriomis aplinkybėmis, kad ir kokiomis sunkiomis, visur turi duoti gerų darbų vaisių, stengdamasis savo viduje visada gyventi šventimų dienos žodžiais, kuriais jis buvo paragintas daryti savo gyvenimą panašų į Viešpaties kryžiaus slėpinį.

Panašėti su Kristumi, brangūs seminaristai, reiškia vis labiau susitapatinti su Tuo, kuris dėl mūsų tapo auka, kunigu ir auka. Panašėti su Juo, tiesą sakant, yra užduotis, kuriai kunigas turi paskirti visą gyvenimą. Tiesa, žinome, kad ta užduotis pranoksta mūsų jėgas ir niekada iki galo nebus įgyvendinta, tačiau, kaip sako šventasis Paulius, vykimės tikėdamiesi tikslą pasiekti (plg. Fil 3, 12–14).

Tačiau Kristus, Vyriausiasis Kunigas, yra ir Gerasis Ganytojas, taip besirūpinantis savo avimis, kad pasirengęs dėl jų paguldyti galvą (plg. Jn 10, 11). Kad šiuo aspektu galėtumėte sekti Viešpačiu, jūsų širdis seminarijoje turėtų subręsti visiškai atiduota Mokytojo žiniai. Šis disponuojamumas, kuris yra Šventosios Dvasios dovana, įkvepia apsispręsti gyventi celibatu dėl Dangaus karalystės, nusigręžti nuo žemiškųjų gėrybių, praktikuoti nereiklų gyvenimą ir laikytis nuoširdaus, sąžiningo klusnumo.

Todėl prašykite Kristaus, kad jis leistų jums sekti Juo – Jo meile – ligi galo, neatstumiant nutolusiųjų ir nusidėjėlių, idant jie jūsų padedami atsiverstų ir pasuktų teisingu keliu. Prašykite, kad jis jus išmokytų paprastai ir dosniai būti artimus ligoniams ir vargšams. Imkitės šio iššūkio be kompleksų ir visomis jėgomis kaip svarbaus būdo, padedančio realizuoti žmogaus gyvenimą nesavanaudiškumo ir tarnavimo dvasia, būdami žmogumi tapusio Dievo liudytojais, žmogaus asmens didžiausio kilnumo šaukliais ir, vadinasi, besąlygiškais gynėjais. Remdamiesi jo meile, nesileiskite įbauginami aplinkos, besistengiančios Dievą išstumti ir pagrindiniais egzistenciją reguliuojančiais kriterijais dažnai laikančios galią, turtą ir malonumus. Gali būti, kad jus niekins, nes to dažnai sulaukia kviečiantys siekti aukštesnių tikslų ar demaskuojantys stabus, kuriuos šiandien daugelis garbina. Būtent tada giliai Kristuje įsišaknijęs gyvenimas iš tiesų atsiskleis kaip naujybė, galingai traukianti tuos, kurie tikrai ieško Dievo, tiesos ir teisingumo.

Drąsinami savo ugdytojų, atverkite sielas Viešpaties šviesai, kad išvystumėte, ar tas drąsos ir autentiškumo reikalaujantis kelias yra jūsų kelias. Ir kunigystės keliu ženkite tik tada, kai būsite tvirtai įsitikinę, jog Dievas jus pašaukė būti jo tarnais, ir tvirtai apsisprendę klusniai laikytis Bažnyčios nurodymų.

Kupini tokio pasitikėjimo, mokykitės iš To, kuris pats save pavadino romiu ir nuolankios širdies. Išsilaisvinkite iš visų žmogiškųjų troškimų ne ieškodami savęs, bet savo elgesiu statydindami savo brolius, kaip šitai darė Ispanijos diecezinių kunigų globėjas šventasis Jonas Avilietis. Akinami jo pavyzdžio, žvelkite pirmiausia į Mergelę Mariją, kunigų Motiną. Ji žinos, kaip ugdyti jūsų sielą pagal Kristaus, savo dieviškojo Sūnaus, pavyzdį, ir išmokys visada sergėti gėrybes, Jo įgytas ant Golgotos pasauliui išganyti. Amen.