Homilija per šv. Mišias Milane

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Pastoracinis apsilankymas Milane. Tema „Santuoka – trejybinės Dievo meilės paveikslas“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
ŽYMĖS
Santuoka, šeima
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 324
AUTORIUS: Popiežius BENEDIKTAS XVI
ORIGINALO PAVADINIMAS: VISITA PASTORALE ALL’ARCIDIOCESI DI MILANO E VII INCONTRO MONDIALE DELLE FAMIGLIE (1-3 GIUGNO 2012) CELEBRAZIONE EUCARISTICA OMELIA DEL SANTO PADRE BENEDETTO XVI Parco di Bresso Domenica, 3 giugno 2012 Solennità della Santissima Trinità
DATA: 2012-06-03
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (384), 2012, p. 2–3.
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2005–2013 m. (Benediktas XVI)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (384), 2012, p. 2–3.
SKIRSNIAI

Popiežius BENEDIKTAS XVI

Homilija per šv. Mišias Milane
Santuoka – trejybinės Dievo meilės paveikslas

2012 m. birželio 3 d., Švč. Trejybės iškilmė

Gerbiami broliai vyskupai!
Didžiai gerbiami viešosios valdžios atstovai!
Brangūs broliai ir seserys!

Švęsdami Eucharistijos auką, šįryt išgyvename didžią džiaugsmo ir bendrystės akimirką – gausų tikinčiųjų iš daugybės pasaulio šalių susirinkimą vienybėje su Petro įpėdiniu. Tai įspūdingas paveikslas vienos ir visuotinės Bažnyčios, įsteigtos Kristaus ir esančios vaisiumi misijos, kurią, kaip girdėjome Evangelijoje, Jėzus patikėjo savo apaštalams, – eiti ir padaryti jo mokiniais visų tautų žmones krikštijant juos „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 18–19). Nuoširdžiai ir kupinas dėkingumo sveikinu pagrindinius šio 7-ojo Pasaulinio šeimų susitikimo iniciatorius, Milano arkivyskupą Angelo Sodano ir Popiežiškosios šeimos tarybos prezidentą kardinolą Ennio Antonelli, taip pat jų bendradarbius, Milano vyskupus augziliarus ir visus kitus vyskupus. Su džiaugsmu sveikinu visus dalyvaujančius viešosios valdžios atstovus. Bet pirmiausia šiandien šiltai apkabinu jus visas, mielosios šeimos! Dėkoju, kad dalyvaujate!

Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius mums primena, kad per krikštą gavome Šventąją Dvasią, suvienijančią su Kristumi kaip brolius ir seseris ir padarančią mus Tėvo vaikais, kad galime sušukti: „Aba, Tėve!“ (plg. Rom 8, 15. 17). Tą akimirką mums buvo dovanotas naujo, dieviškojo gyvenimo daigas, kurį turime išauginti iki galutinės atbaigos dangiškojoje šlovėje. Tapome Bažnyčios nariai, Dievo šeima, kurią šventasis Ambraziejus vadina sacrarium Trinitatis, o Vatikano II Susirinkimas – „tauta, sujungta Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybe“ (Lumen gentium, 4). Šiandien švenčiama Švenčiausiosios Trejybės liturginė iškilmė kviečia apmąstyti šį slėpinį ir kartu akina įsipareigoti gyventi bendryste su Dievu ir tarp savęs remiantis trejybinės bendrystės pavyzdžiu. Esame pašaukti vieningai priimti ir perteikti tikėjimo tiesas, gyventi abipuse meile ir meile kitiems, dalydamiesi džiaugsmais ir kančiomis, mokydamiesi prašyti atleidimo ir atleisti, brangindami, vadovaujami ganytojų, įvairias charizmas. Vienu žodžiu, mums patikėta užduotis statydinti bažnytinę bendruomenę, vis labiau primenančią šeimą, gebančią atspindėti Trejybės grožį ir evangelizuoti ne tik žodžiais, bet ir, sakyčiau, „spinduliavimu“, gyvos meilės jėga.

Būti vieno Dievo trijuose Asmenyse paveikslu pašaukta ne tik Bažnyčia, bet ir vyro ir moters santuoka pagrįsta šeima. Juk „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino tardamas: Būkite vaisingi ir dauginkitės“ (Pr 1, 27 ir t.). Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, turinčius vienodą kilnumą, bet kartu išsiskiriančius savitais ir papildančiais bruožais, kad abu būtų vienas kitam dovana, vienas kitą brangintų ir įgyvendintų meilės ir gyvenimo bendruomenę. Būtent meilė padaro žmogų autentišku Trejybės, Dievo paveikslu. Brangūs sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, dovanokite vienas kitam ne kokį nors dalyką ar kokią nors veiklą, bet visą gyvenimą. Jūsų meilė vaisinga pirmiausia jums patiems, nes, trokšdami kitam gėrio ir jį dovanodami, patiriate gavimo ir davimo džiaugsmą. Ji taip pat vaisinga, kai dosniai ir atsakingai suteikiat gyvybę vaikams, jais atidžiai rūpinatės ir budriai bei išmintingai juos auklėjat. Galiausiai ji vaisinga visuomenei, nes šeimos gyvenimas yra pirmutinė ir nepamainoma mokykla visuomeninių dorybių, kaip antai pagarba žmogui, altruistiškumas, pasitikėjimas, atsakomybė, solidarumas, bendradarbiavimas. Brangūs sutuoktiniai, rūpinkitės savo vaikais ir pasaulyje, kuriame vyrauja technika, giedrai ir patikimai perteikite gyvenimo prasmę, tikėjimo jėgą, rodydami jiems aukštus tikslus ir juos trapius palaikydami. O jūs, vaikai, visada giliai mylėkite savo tėvus ir dėmesingai jais rūpinkitės, proga augti meile tebūna ir broliški bei seseriški santykiai.

Dievo planas žmogiškosios poros atžvilgiu pilnatvę pasiekia Jėzuje Kristuje, kuris santuoką pakėlė ligi sakramento. Brangūs sutuoktiniai, ypatinga Šventosios Dvasios dovana Kristus įgalina jus dalyvauti jo jungtuviškoje meilėje, padarydamas savo meilės, ištikimos ir visiškos meilės Bažnyčiai ženklu. Jei mokėsite šią dovaną priimti, kasdien kupini tikėjimo tardami jai „taip“ su iš sakramento malonės kylančia jėga, jūsų šeima irgi gyvens Dievo meile pagal šventosios Nazareto šeimos pavyzdį. Brangios šeimos, dažnai maldoje prašykite Mergelės Marijos ir šventojo Juozapo pagalbos, kad jie jus pamokytų Dievo meilę priimti taip, kaip ją priėmė jie. Jūsų pašaukimu nelengva gyventi, ir ypač šiandien, bet meilė yra įstabi tikrovė ir vienintelė jėga, galinti iš tikrųjų perkeisti kosmosą, pasaulį. Daugybė šeimų liudija jums, kaip augti meile: būtent palaikyti nuolatinį santykį su Dievu ir dalyvauti bažnytiniame gyvenime, puoselėti dialogą, gerbti kito požiūrį, būti pasirengusiam tarnauti, būti kantriam kito silpnybėms, gebėti atleisti ir prašyti atleidimo, supratingai ir nuolankiai įveikti galimus konfliktus, vienam su kitu suderinti auklėjimo gaires, būti atviriems kitoms šeimoms, dėmesingiems vargšams, atsakingiems pilietinėje visuomenėje. Visi šie elementai statydina šeimą. Gyvenkite drąsiai, būdami tikri, kad juo labiau palaikomi dieviškosios malonės gyvenate meile vienas kitam ir kitiems, juo labiau tampate gyvąja Evangelija, tikra namų Bažnyčia (plg. Apaštališkasis paraginimas Familiaris consortio). Kelis žodžius norėčiau tarti ir tikintiesiems, kurie, nors ir pripažįsta Bažnyčios mokymą apie šeimą, vis dėlto yra paženklinti skausmingos žlugimo ir persiskyrimo patirties. Žinokite, kad popiežius ir Bažnyčia remia jus jūsų bėdoje. Raginu likti susivienijusius su savo bendruomenėmis ir linkiu, kad vyskupijos imtųsi tinkamų iniciatyvų jus priimti ir parodyti jums savo artumą.

Pradžios knygoje Dievas patiki žmonių porai savo kūriniją, kad ji ją saugotų, puoselėtų, kreiptų pagal jo planą (plg. 1, 27–28; 2, 15). Šioje Šventojo Rašto nuoro­doje galime įžvelgti vyro ir moters užduotį bendradarbiauti su Dievu keičiant pasaulį per darbą, mokslą ir techniką. Vyras ir moteris yra Dievo paveikslas ir šia vertinga veikla, kurią turi vykdyti su tokia pačia meile kaip ir Kūrėjas. Regime, kad šiuolaikinėse ekonomikos teorijose dažnai viršų ima utilitaristinė darbo, gamybos ir rinkos samprata. Bet Dievo planas ir pats patyrimas rodo, kad prie darnaus vystymosi, šeimos gerovės ir teisingos visuomenės statydinimo negali prisidėti vienpusė savo naudos ir maksimalaus pelno logika, nes ji stumia į įnirtingą konkurenciją, didelę nelygybę, aplinkos griovimą, konsumizmą, įtampą šeimoje. Negana to, utilitaristinė mąstysena daro žalą ir tarpasmeniniams bei šeimyniniams santykiams, susiaurindama juos iki trapios individualių interesų konvergencijos ir griaudama socialinio audinio tvarumą.

Paskutinis elementas. Kaip Dievo paveikslas, žmogus taip pat pašauktas ilsėtis ir švęsti. Pasakojimas apie sukūrimą užbaigiamas šiais žodžiais: „Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą“ (Pr 2, 2–3). Mums, krikščionims, šventės diena yra sekmadienis, Viešpaties diena, savaitės Velykos. Tai – diena Bažnyčios, susirinkimo, Viešpaties sušaukto aplink žodžio ir eucharistinės Aukos stalą, kaip kad šiandien susirinkome trokšdami Juo maitintis, įžengti į Jo meilę ir gyventi iš Jo meilės. Tai – žmogaus ir jo vertybių diena, bendro valgymo, draugystės, solidarumo, kultūros, sąlyčio su gamta, žaidimo, sporto diena. Tai – šeimos diena, kai bendrai išgyventina šventės, susitikimo, dalijimosi ir dalyvavimo šventose Mišiose prasmė. Brangios šeimos, nors ir spartesnis mūsų laikų ritmas, nepraraskite Viešpaties dienos jausmo! Ji kaip oazė, kurioje stabtelime pasimėgauti susitikimo džiaugsmu ir numalšinti Dievo troškulį.

Šeima, darbas, šventimas – trys Dievo dovanos, trys mūsų egzistencijos matmenys – turi išsiskirti darnia pusiausvyra. Statydinant žmogiškų bruožų turinčią visuomenę būtina harmoningai suderinti darbo laiką ir šeimos reikalavimus, profesiją ir tėvystę bei motinystę, darbą ir šventimą. Pirmenybę turėjimo logikos atžvilgiu teikite būties logikai: pastaroji statydina, pirmoji galiausiai griauna. Pirmiausia šeimose būtina mokytis tikėti autentiška meile, ateinančia iš Dievo, mus su juo suvienijančia ir kaip tik dėl to paverčiančia „mus Mes, įveikiančiu mūsų susiskaldymus ir leidžiančiu mums tapti viena taip, kad galiausiai Dievas būtų viskas visame kame (1 Kor 15, 28)“ (Enciklika Deus caritas est, 18). Amen.