Mylimi Broliai Kardinolai ir Vyskupai!

Dėkoju už šį Jūsų malonų apsilankymą. Atvykote iš taikių Baltijos kraštų su ad limina Apostolorum vizitu patvirtinti jūsų vienybę su Petro įpėdiniu ir perduoti nuoširdų jūsų ganytojiškam rūpesčiui patikėtų žmonių sveikinimą. Kiekvienam iš jūsų esu dėkingas, ypač Rygos arkivyskupui, kardinolui Janiui Pujatsui bei Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui. Jie jūsų ir jūsų atstovaujamų vyskupijų bendruomenių, kurias prisimenu savo maldoje, vardu išreiškė neišardomos vienybės su Romos vyskupu jausmus. Per praėjusias dienas įdėmiai išklausiau, kuo kiekvienas iš jūsų asmeniškai norėjote pasidalyti su manimi apie jūsų vyskupijų raidą, apie dosnų kunigų įsipareigojimą, apie pasauliečių lūkesčius ir pilietinių visuomenių gaires. Dėkodamas už nuoširdų pasitikėjimą, kolegialios atsakomybės už Dievo tautą dvasia raginu atpažinti Dievo pasėtus ir jau kylančius jūsų bendruomenėse gerumo daigus ir vis labiau plėtoti įtikinamą, drąsią ir nenuilstamą misijinę veiklą.

Iš daugelio temų, kurias norėčiau su jumis šiandien aptarti, atkreipsiu dėmesį į vieną, itin reikšmingą ir jūsų šalyse, tai yra šeimos temą. Šalia pavyzdingų šeimos židinių, deja, dažnai būna ir šeimų, kurioms būdinga trapūs santuokiniai ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, dėmesio stoka savo vaikams perduodant tikrąsias vertybes, darbo nestabilumas, socialinis mobilumas, silpninantis ryšį tarp kartų ir didinantis jaunimo vidinę sumaištį. Šiuolaikiškumas, nepagrįstas tikrosiomis žmogiškosiomis vertybėmis, yra pasmerktas nestabilumo ir sumaišties tironijai. Todėl kiekviena bažnytinė bendruomenė, apdovanota tikėjimo dovana ir palaikoma Dievo malonės, yra kviečiama tapti atsparos tašku ir užmegzti dialogą su visuomene, į kurią ji integruota. Bažnyčia, gyvenimo mokytoja, prigimtiniame įstatyme ir Dievo Žodyje randa principus, nurodančius tikrą pagrindą, ant kurio, pagal Kūrėjo planą, turi būti kuriama šeima. Brangūs ir gerbiami Broliai, nenuilsdami drąsiai ginkite gyvybę ir šeimą; toliau puoselėkite pastangas žmogiškai ir religiškai ugdyti sužadėtinius ir jaunas šeimas. Ši veikla labai pagirtina, ir tikiuosi, kad ir iš pilietinės visuomenės institucijų susilaukia tinkamo įvertinimo ir paramos.

Jums, Ganytojai, patikėta užduotis vesti Dievo tautą, ją globoti, ginti ir mokyti tiesoje ir meilėje. Kristus, Aukščiausiasis Kunigas, yra tikroji Bažnyčios Galva ir, kaip moko Vatikano II Susirinkimas, yra tarp savo tikinčių moko Vatikano II Susirinkimas, yra tarp savo tikinčiųjų vyskupų, kuriems padeda kunigai, asmenyje (plg. Lumen gentium, 21). „Kaip Viešpaties paliepimu šventasis Petras ir kiti apaštalai sudaro vieną apaštalų kolegiją, – primena Susirinkimas, – taip tarpusavyje sujungti ir Petro įpėdinis Romos popiežius bei apaštalų įpėdiniai vyskupai“ (ten pat, 22). Vietinėms Bažnyčioms paskirtų vyskupų „pastoracinė valdžia aprėpia vien jam pavestą Dievo tautos dalį, bet ne kitas Bažnyčias ir ne visuotinę Bažnyčią“ (ten pat, 23). Svarbu, kad visiškai gerbiant kiekvieno tarnystę stiprėtų nuoširdus ir veiklus kolegialumas su Petro įpėdiniu ir su visais ganytojais. Dievo tauta, tvirtai susaistytas ir darnus Kūnas, per kiekvieno nario įnašą gali augti šventumu ir misijiniu gyvybingumu. Mylimi Broliai, vertindami kiekvieno įnašą, nenuilsdami rūpinkitės tarpusavio ir jūsų vyskupijų vienybe. Mylėkite kunigus, jūsų pirmuosius bendradarbius, bendrai atsakingus už sielovadą, palaikykite juos dvasiškai ir, jei reikia, paremkite materialiai. Kuo labiau jie jausis turį būtinas oraus gyvenimo garantijas, tuo ramiau galės atsidėti jiems patikėtai sielovadinei tarnystei. Pasinaudodami taip pat atsinaujinimo kursais, rūpinkitės nuolatiniu kunigų ugdymu, – tai jiems padės pagilinti Vatikano II Susirinkimo mokymą ir leis įvertinti į jūsų kalbas išverstuose liturginiuose tekstuose bei Bažnyčios dokumentuose glūdinčius turtus. Skatinkite jų misijinį užsidegimą, kad džiaugsmingai ir entuziastingai skelbtų ir liudytų Gerąją Naujieną. Kiekvienas kunigas tebūna vyskupui kaip „akies lėlytė“, visada lydimas su tėviška meile ir pagarba. Jei kunigai bus gaivinami pasitikėjimo ir tikros evangelinės dvasios, sugebės tinkamai vesti į daug žadantį pasauliečių prabudimą, kuris jau juntamas jūsų bažnytinėse bendruomenėse.

Mylimi Broliai, žinau, kad, rūpindamiesi savo kunigais, su tuo deramai siejate ir kitą svarbią užduotį, tai yra rūpinimąsi naujais pašaukimais, seminaristų ir pašvęstojo gyvenimo kandidatų ugdymą. Deja, ir į jūsų bendruomenes veržiasi sekuliarizuotas mąstymas, vis labiau atbaidantis jaunimą nuo teigiamo atsakymo į Kristaus kvietimą sekti Jį artimiau, todėl plėtotina dėmesinga jaunimo ir pašaukimų sielovada. Nebijokite aiškiai pateikti jaunimui Evangelijos idealą, bekompromisį sequela Christi sine glossa grožį. Tiems, kurie rengiasi kunigiškam ir vienuoliniam gyvenimui, padėkite dosniai atsiliepti į Viešpaties Jėzaus, kuris nepaliauja žvelgti su meile į savo Bažnyčią ir žmoniją, kvietimą. Užtikrinkite, kad seminarijose būtų ugdytojų, apdovanotų žmogiškuoju tvirtumu ir maldingumu, atvirų dialogui ir bendradarbiavimui; taip pat dėstytojų, ištikimų Bažnyčios mokymui ir įtikinamų Evangelijos liudytojų.

Gerbiamieji Broliai, Viešpats jus pasirinko dirbti jo vynuogyne toje visuomenėje, kuri neseniai išsilaisvino iš niūrios persekiojimo žiemos. Tuo pačiu metu, kai pas jus dar neužgijo komunizmo atvertos žaizdos, plinta sekuliarizacija, aukštindama vartotojiškumo miražus ir padaranti žmogų savęs paties mastu. Nors visa tai apsunkina jūsų sielovadinę veiklą, nepraraskite pasitikėjimo ir nenuilsdami skelbkite Kristaus Evangeliją, išganymo žodį, visų laikų ir kultūrų žmonėms. Evangelija nesuvaržo žmogaus laisvės ir tikros visuomenės pažangos; priešingai, padeda būti žmogumi, leidžia visapusiškai įgyvendinti save ir atnaujina visuomenę pagal švelnų bei reiklų meilės įstatymą. Tepalaiko jūsų tarnystėje mūsų dangiškosios Motinos Marijos galingas užtarimas ir tedrąsina kankinių, kurie praeities sunkiuose išbandymuose liko ištikimi Kristui, pavyzdys. Užtikrinu savo brolišką ir maldingą artumą ir iš širdies laiminu jus, jūsų kunigus, vienuolius, vienuoles ir visus jūsų sielovadinei tarnystei patikėtus pasauliečius tikinčiuosius.

BENEDICTUS PP. XVI