Prieš kelias dienas įvykusi mano apaštališkoji kelionė į Bavariją buvo gilus dvasinis išgyvenimas, apėmęs ir asmeninius prisiminimus, susijusius su man gerai pažįstamomis vietomis, ir pastoracines iniciatyvas veiksmingesnio Evangelijos skelbimo mūsų dienomis labui. Dėkoju Dievui už leistą man patirti vidinę paguodą ir kartu esu dėkingas visiems, aktyviai prisidėjusiems prie mano pastoracinio apsilankymo sėkmės. Kaip įprasta, daugiau apie tai pasakysiu per bendrąją audienciją artimiausią trečiadienį. Sykiu taip pat norėčiau pridurti, kad labai apgailestauju dėl reakcijos, kurią sukėlė trumpa mano kalbos Regensburgo universitete ištrauka, palaikyta tikinčių musulmonų jausmų įžeidimu. Iš tiesų tai buvo Viduramžių teksto citata, kuri jokiu būdu neišreiškia mano asmeninio požiūrio. Valstybės sekretorius vakar šiuo klausimu paskelbtame pareiškime paaiškino autentišką mano žodžių prasmę. Tikiuosi, jog tai padės nuraminti širdis ir išryškinti tikrąją mano kreipimosi, kuris savo visuma buvo ir yra kvietimas vesti atvirą ir nuoširdų dialogą didelės abipusės pagarbos dvasia, reikšmę.