<...> Brangios seserys, kiekviena charizma yra Evangelijos žodis, Šventosios Dvasios primenamas savo Bažnyčiai (plg. Jn 14, 26). Nėra nereikšminga, kad pašvęstasis gyvenimas „kyla iš Dievo žodžio klausymosi ir Evangeliją priima kaip savo gyvenimo normą. Todėl gyvenimas sekant skaisčiu, neturtingu ir klusniu Kristumi yra gyvoji Dievo žodžio egzegezė.“ Šventoji Dvasia, kurios galia parašyta Biblija, yra ta pati, kuri „leido steigėjams ir steigėjoms išvysti Dievo žodį naujoje šviesoje. Iš šio žodžio gimsta kiekviena charizma ir jį išreiškia kiekviena regula. Taip radosi Evangelijos radikalumo paženklinti krikščioniškojo gyvenimo būdai“ (Verbum Domini, 83).

Evangelinio radikalumo esmė būti Kristuje įsišaknijusiam, ant jo statytis, tvirtėti tikėjimu (plg. Kol 2, 7). Pašvęstajame gyvenime tai reiškia nepadalyta širdimi, kupinam sužadėtiniško artumo, kuriuo gyveno tokie šventieji kaip Roza Limietė ir Rapolas Arnaizas, šių Pasaulio jaunimo dienų jaunieji globėjai, giliai šaknytis Jėzaus Kristaus meilėje ir niekam neteikti pirmenybės šios meilės atžvilgiu (plg. Benediktas. Regula, IV, 21). Asmeninis susitikimas su Kristumi, maitinantis jūsų pašvęstumą, turi būti liudijamas visą jūsų gyvenimą perkeičiančia jėga. Toks liudijimas ypač svarbus šiandien, „kai regime savotišką Dievo užtemimą, tam tikrą amneziją, kuri, nors ir nėra tiesioginis krikščionybės atmetimas, vis dėlto yra mūsų tikėjimo lobio paneigimas, galintis sugriauti mūsų giliausiąją tapatybę“ (Žinia 26-osios Pasaulio jaunimo dienos proga, 1). Reliatyvizmo ir vidutiniškumo akivaizdoje toks radikalumas, kokį liudija pašvęstumas kaip priklausomybė labiau už viską mylimam Dievui, tampa tiesiog būtinas.

Šis evangelinis pašvęstojo gyvenimo radikalumas reiškiasi sūniška bei dukteriška bendryste su Bažnyčia, Kristaus pastatydintu Dievo vaikų židiniu; bendryste su ganytojais, Viešpaties vardu skelbiančiais tikėjimo paveldą, gautą iš apaštalų, Bažnyčios magisteriumo ir krikščioniškosios tradicijos; bendryste su jūsų vienuoliškąja šeima, dėkingai sergėjant autentišką dvasinį paveldą ir branginant kitas charizmas; bendryste su kitais Bažnyčios nariais, kaip antai pasauliečiais, pašauktais liudyti tą pačią Viešpaties evangeliją pagal savo savitą pašaukimą.

Evangelinis radikalumas galiausiai reiškiasi Dievo jums patikėta misija – nuo kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolynų iškalbingoje tyloje priimant Dievo žodį ir Jo apgyvendintoje vienumoje garbinant Jo grožį, iki įvairių apaštališkojo gyvenimo kelių, kurių vagose sudygsta Evangelijos sėklos: vaikų ir jaunuolių auklėjimo, ligonių ir senolių priežiūros, šeimų globos, gyvybės apsaugos, tiesos liudijimo, taikos ir meilės skelbimo, misionieriavimo bei naujosios evangelizacijos ir kitų bažnytinio apaštalavimo sričių.

Brangios seserys, artimai ir be išlygų sekdamos Jėzumi Kristumi pašvęstumu, bendryste ir misija šitaip liudijate šventumą, kuriam Dievas jus kviečia. Bažnyčiai reikia jūsų Kristuje besišaknijančios ir juo besiremiančios jaunos ištikimybės. Dėkoju už jūsų dosnų, visišką ir amžiną „taip“ Mylimojo kvietimui. Mergelė Marija tepalaiko ir telydi jūsų pašvęstąją jaunystę. Karštai linkiu, kad ji lydėtų, padrąsintų ir apšviestų visus jaunuolius.

Kupinas tokių jausmų, prašau Dievą apsčiai atlyginti už pašvęstojo gyvenimo dosnų indėlį į šias Pasaulio jaunimo dienas ir Jo vardu laiminu jus iš visos širdies. Dėkoju.