Brangieji broliai, sukviečiau jus į šią konsistoriją ne tik dėl trijų kanonizacijų, bet taip pat norėdamas jums pranešti apie labai svarbų Bažnyčios gyvenimui sprendimą. Daug kartų sąžinėje Dievo akivaizdoje apsvarstęs, pasiekiau tikrumą, jog mano jėgos dėl senyvo amžiaus jau nepakankamos, kad galėčiau deramai vykdyti Petro tarnystę.

Puikiai suprantu, kad ši tarnystė dėl savo dvasinės reikšmės turi būti vykdoma ne tik darbais ir žodžiais, bet taip pat kančia ir malda. Vis dėlto šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame tikėjimo gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nusilpo, kad turiu pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtos tarnystės. Dėl to, puikiai suprasdamas šio sprendimo rimtumą, būdamas visiškai laisvas, pareiškiu, jog atsisakau Romos Vyskupo, Šventojo Petro Įpėdinio tarnystės, man kardinolų patikėtos 2005 m. balandžio 19 d., taip kad 2013 m. vasario 28 d. 20.00 val. Romos sostas, Šventojo Petro sostas bus laisvas, ir tie, kam priklauso, turės sušaukti konklavą naujo Popiežiaus išrinkimui.

Brangieji broliai, dėkoju jums iš širdies už visą meilę ir darbą, kuriuo padėjote man kelti mano tarnystės naštą, prašau atleisti man už visus mano trūkumus. Dabar patikėkime Šventąją Bažnyčią Vyriausiojo Ganytojo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, globai ir melskime jo šventąją Motiną Mariją, kad savo motinišku gerumu lydėtų Tėvus Kardinolus renkant naują Popiežių. Kiek tai liečia mane, taip pat ir ateity norėsiu iš visos širdies maldai skirtu gyvenimu tarnauti Šventajai Dievo Bažnyčiai.

BENEDICTUS PP. XVI