Mylimam Broliui
Sigitui Tamkevičiui, S.I.
Kauno Arkivyskupui Metropolitui

Su malonumu gavau Jūsų laišką, kuriuo man pranešėte apie numatytas iniciatyvas, skirtas prisiminti aštuoniasdešimtosioms Bažnytinės Provincijos ir Kauno Arkivyskupijos įkūrimo metinėms. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir atsikūrus nepriklausomai Valstybei, 1926 m. balandžio 4 d., garbingos atminties Popiežius Pijus XI apaštaline Konstitucija Lituanorum gente vainikavo ilgametį lietuvių Vyskupų ir tikinčiųjų troškimą neišardomos vienybės su Romos Popiežiumi dvasioje turėti Lietuvos žemėje pilną bažnytinį sutvarkymą. Šios džiugios sukakties proga neleistina užmiršti tų asmenybių, kurios prisidėjo prie šio Apvaizdos darbo įgyvendinimo ir tų, kurios Dievo tautos labui pasiaukojančiai darbavosi Viešpaties vynuogyne. Pirmiausiai prisimename Palaimintąjį Arkivyskupą Jurgį Matulaitį, M.I.C., Apaštalinį Vizitatorių Lietuvoje ir garbingos atminties, Kauno Arkivyskupą Metropolitą, Kardinolą Vincentą Sladkevičių, M.I.C., kurie uoliai atlikdami jiems patikėtą ganytojišką misiją savo asmeninio šventumo pavyzdžiu tapo susitaikymo ir santarvės įrankiai Dievo rankose.

Kartu atmintin iškyla ir tie skausmingi išbandymai, kuriuos lietuvių Tauta turėjo išgyventi per praėjusius aštuonis dešimtmečius. Bažnytinė Provincija, nors ir būdama jauna metais, tačiau turtinga bei žydinti apaštaliniu gyvybingumu, patyrė sunkią sovietinio persekiojimo naštą, priešingą daugumoje lietuvių Tautos žmonių giliai įsišaknijusioms katalikų tikėjimo vertybėms. Išbandymo metais, Tautos tikėjimas neišblėso, bet priešingai, Dievui padedant, subrandino ištisą tikėjimo liudytojų bei kankinių daigyną. Žlugus komunistinei diktatūrai lietuvių Tauta atgavo nepriklausomybę ir vis labiau įsijungė į plačią Tautų šeimą, praturtindama ją savo sukauptų vertybių paveldu. Atgautoji laisvė kartu su naujais Bažnyčios sutinkamais iššūkiais sąlygojo poreikį pertvarkyti Bažnytinę Provinciją. To pasėkoje mano Pirmtako, garbingos atminties Dievo Tarno, Popiežiaus Jono Pauliaus II dėka buvo įkurta nauja Vilniaus Bažnytinė Provincija.

Švenčiamos džiugios sukakties proga dera pažvelgti į naujas dabartinio gyvenimo reikmes, reikalaujančias ir iš lietuvių katalikų brandaus bei gyvo iš tėvų paveldėtų žmogiškųjų bei krikščioniškųjų vertybių liudijimo. Praeities ir dabarties istorijos pamokos patvirtina, jog gyvenimas klaidingai suprantama laisve veda į tikro žmogaus veido, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, sumenkinimą bei sunaikinimą. Linkiu, kad Lietuvos katalikai, ypač Kauno Bažnytinės Provincijos tikintieji, vis labiau sugebėtų atsiliepti tėviškajai Dievo meilei, apie kurią kalbėjau pirmojoje savo Enciklikoje. Krikščioniškojo gyvenimo autentiškumas, giliai ir nuoširdžiai tikint, jog Dievas yra meilė, pasireiškia ir pasitvirtina veiklios meilės kiekvienam žmogui liudijimu. Tai nuolat skelbia Kristaus Bažnyčia, gyva pasaulyje tam, kad apšviestų žmonių sąžines ir vestų link gilesnio žmogiško bei krikščioniško gyvenimo pažinimo.

Nuoširdžiai vienijuosi su vietinės Bažnyčios Kauno Arkivyskupijoje reiškiama dvasine padėka ir šlove Dievui už visas praėjusiais aštuoniais dešimtmečiais gautas malones bei meldžiu Dievo Motinos užtarimo, kuri gerbiama lietuvių Šventovėse ir ypač Šiluvoje. Dievas, užtariant Nekalčiausiajai Mergelei Marijai, teišlieja malonių pilnatvę ant šios Bažnytinės Provincijos tikinčiųjų ir ant visų, susirinkusių į Kauno Arkikatedrą Baziliką švęsti šią džiaugsmingą sukaktį.

Kartu su šiais linkėjimais suteikiu Jums, Mylimasis Broli, Jūsų kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, visiems pašvęstojo gyvenimo nariams bei visiems tikintiesiems Apaštalinį Palaiminimą, apimantį ir dabartinės Bažnytinės Provincijos sufraganinių Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijų vyskupus, kunigus bei visus tikinčiuosius.

Vatikanas, 2006 m. birželio 23 d., Švenčiausios Jėzaus Širdies iškilmė

BENEDICTUS PP. XVI