Brangūs jaunuoliai,

XXII Pasaulinės jaunimo dienos, švęsimos vyskupijose artimiausią Verbų sekmadienį, proga norėčiau pasiūlyti jums apmąstyti šiuos Jėzaus žodžius: „Kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 13, 34).

Ar įmanoma mylėti?

Kiekvienas žmogus jaučia troškimą mylėti ir būti mylimas. Tačiau kaip sunku mylėti, kiek daug klaidų bei nesėkmių pasitaiko mylint! Kai kas net ima abejoti, ar meilė apskritai galima. Tačiau net jei emociniai trūkumai ar jausminiai nusivylimai leidžia kilti minčiai, jog meilė yra utopija, nepasiekiama svajonė, – ar reikia dėl to pulti į neviltį? Ne! Meilė yra galima, ir šia savo žinia siekiu prisidėti prie kiekvieno iš jūsų, kurie esate žmonijos ateitis ir viltis, tikėjimo tikra, ištikima ir stipria meile – meile, kuri teikia ramybę ir džiaugsmą, meile, kuri leidžia jaustis laisvam vienas kitą gerbiant, – atgaivinimo. Tad kartu eikime meilės „atradimo“ link apmąstydami tris momentus.

Dievas – meilės šaltinis

Pirmasis momentas susijęs su tikrosios meilės šaltiniu, kuris yra vienas – Dievas. Šventasis Jonas tai puikiai atskleidžia pareikšdamas, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8. 16). Jis nori pasakyti, ne kad Dievas mus myli, bet kad meilė yra pati Dievo būtis. Čia mums šviesiausiai apreiškiamas meilės šaltinis, kuris yra Trejybės slėpinys: trivieniame Dieve tarp Tėvo ir Sūnaus asmenų vyksta amžini meilės mainai, o ta meilė yra ne energija ar jausmas, bet asmuo – Šventoji Dvasia.

Kristaus kryžius pilnatviškai apreiškia Dievo meilę

Kaip Dievas–Meilė mums apsireiškia? Tai antrasis mūsų kelionės momentas. Dieviškosios meilės aiškių pėdsakų galima aptikti jau kūrinijoje, tačiau pilnatviškai giliausias Dievo slėpinys buvo apreikštas su Įsikūnijimu, pačiam Dievui tapus žmogumi. Visą meilės esmę pažinome Kristuje, tikrame Dieve ir tikrame žmoguje. Iš tiesų „tikroji Naujojo Testamento naujybė – taip rašiau enciklikoje Deus caritas est – yra ne naujos mintys, bet paties Kristaus, suteikiančio mintims kraują ir kūną – negirdėtą realumą, pavidalas“ (12). Dieviškoji meilė visiškai ir tobulai apreiškiama ant kryžiaus, kur, pasak Pauliaus, „Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8). Tad kiekvienas iš mūsų gali tikrai pasakyti: „Kristus mane pamilo ir atidavė save už mane kaip atnašą“ (plg. Ef 5, 2). Atpirkta jo krauju, nė viena žmogiškoji gyvybė nėra nenaudinga ar menkavertė, nes visi esame asmeniškai jo mylimi karšta ir ištikima meile, beribe meile. Kryžius – kvailystė pasauliui, papiktinimas daugeliui tikinčiųjų – yra „Dievo išmintis“ visiems tiems, kurie leidžiasi palytimi savosios būties gelmėje, nes „Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones“ (1 Kor 1, 24–25). Maža to, Nukryžiuotasis, po Prisikėlimo amžiams nešiojantis savo kančios žymes, į dienos šviesą išvelka smurtu, kerštu ir atmetimu besidangstančias „klastotes“ bei melus Dievo atžvilgiu. Kristus yra Dievo avinėlis, prisiimantis pasaulio nuodėmę ir išvarantis neapykantą iš žmogaus širdies. Jo tikroji „revoliucija“ yra meilė.

Mylėti artimą, kaip Kristus mus myli

Taip pasiekėme trečiąjį mūsų apmąstymų momentą. Kristus ant kryžiaus sušunka: „Trokštu!“ (Jn 19, 28): taip jis apreiškia karštą troškimą mylėti ir būti mylimas kiekvieno iš mūsų. Tiktai tada, kai imame suvokti šio slėpinio gilumą bei intensyvumą, mums tampa aiški neatidėliotina būtinybė mylėti jį taip, „kaip“ jis mus mylėjo. Tai taip pat reiškia pastangas, palaikomam jo meilės, prireikus atiduoti savo gyvybę už brolius. Jau Senajame Testamente Dievas yra pasakęs: „Mylėsi savo artimą kaip save patį“ (Kun 19, 18). Tačiau Kristaus naujybė yra tai, kad „mylėti kaip jis“ reiškia mylėti visus nedarant skirtumo, įskaitant priešus, „iki galo“ (Jn 13, 1).

Kristaus meilės liudytojai

Dabar norėčiau stabtelėti ties trimis kasdienio gyvenimo sritimis, kur jūs, brangūs jaunuoliai, ypač esate pašaukti rodyti Dievo meilę. Pirma sritis – Bažnyčia, mūsų dvasinė šeima, kurią sudaro visi Kristaus mokiniai. Prisimindami jo žodžius: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35), savo entuziazmu bei meile gaivinkite parapijų, bendruomenių, bažnytinių sąjūdžių ir jaunimo grupių, kurioms priklausote, veiklą. Ištikimai laikydamiesi prisiimtų įsipareigojimų, rūpinkitės kito gerove. Nesvyruodami, su džiaugsmu atsisakykite kai kurių savo pramogų, giedra dvasia prisiimkite būtinas aukas, liudykite savo ištikimą meilę Kristui, skelbdami Evangeliją tarp savo bendraamžių.

Rengtis ateičiai

Antra sritis, kurioje esate pašaukti išreikšti savo meilę ir ja augti, yra jūsų rengimasis ateičiai, kuri jūsų laukia. Susižadėjusiems Dievas yra parengęs meilės kupiną planą kaip sutuoktiniams ir šeimai, todėl esmingai svarbu šį planą atrasti padedant Bažnyčiai, nepasiduodant paplitusiam prietarui, esą krikščionybė savo įsakymais bei draudimais kliudanti džiaugtis meile ir ypač trukdanti pilnatviškai patirti laimę, kurios vyras ir moteris ieško abipusėje meilėje. Vyro ir moters meilė yra žmogiškosios šeimos ištaka, o pora, kurią sudaro vyras ir moteris, pagrįsta pirmapradžiu Dievo planu (plg. Pr 2, 18–25). Mokytis mylėti vienas kitą kaip porai yra nuostabus kelias einant kartu, vis dėlto reikalaujantis reiklaus parengiamojo laikotarpio. Sužadėtuvių laikotarpis yra labai svarbus poros statydinimui, tai laukimo bei rengimosi metas, pragyventinas skaisčiai veiksmu ir žodžiu. Tai brandina mūsų meilę, rūpestį ir dėmesį kitam, padeda mokytis savitvardos bei ugdytis pagarbą kitam. Visa tai yra tikros meilės, pirmučiausiai ieškančios ne savęs patenkinimo ar geros savijautos, požymiai. Bendra malda prašykite Viešpaties, kad jis saugotų bei didintų jūsų meilę bei apvalytų ją nuo bet kokio egoizmo. Nesvyruodami didžiadvasiškai atsiliepkite į Viešpaties kvietimą, nes krikščioniškoji santuoka Bažnyčioje yra tikras pašaukimas. Kartu, mielos merginos ir mieli vaikinai, būkite pasirengę ištarti „taip“, kai jis kviečia sekti juo žengiant kunigystės ar pašvęstojo gyvenimo keliu. Jūsų pavyzdys padrąsins daug kitų jūsų tikrosios laimės ieškančių bendraamžių.

Kasdien augti meile

Trečia iš meilės išplaukiančių įsipareigojimų sritis yra kasdienis daugialypius santykius apimantis gyvenimas. Galvoje pirmiausia turiu šeimą, mokyklą, darbą ir laisvalaikį. Brangūs jaunuoliai, puoselėkite savo talentus ne tik norėdami išsikovoti visuomeninę padėtį, bet kad padėtumėte kitiems „augti“. Plėtokite savo gebėjimus ne tik tam, kad taptumėte „pajėgesni konkuruoti“ ir „produktyvesni“, bet kad būtumėte „gailestingosios meilės liudytojai“. Su profesiniu pasirengimu vienykite pastangas įgyti religinių žinių, naudingų jūsų misijai atsakingai vykdyti. Ypač kviečiu gilintis į Bažnyčios socialinį mokymą, kad jos principai įkvėptų bei apšviestų jūsų veiklą pasaulyje. Šventoji Dvasia tepamoko jus išradingai taikyti gailestingąją meilę, ištvermingai vykdyti priimtas užduotis ir imtis drąsių iniciatyvų, kad galėtumėte prisidėti prie „meilės civilizacijos“ statydinimo. Meilės horizontas tikrai beribis – tai visas pasaulis!

„Išdrįsti mylėti“ sekant šventųjų pavyzdžiu

Brangūs jaunuoliai, norėčiau pakviesti jus „išdrįsti mylėti“, netrokšti savo gyvenime nieko, išskyrus stiprią ir gražią meilę, gebančią visą egzistenciją paversti džiugiu savęs atidavimo Dievui ir broliams įgyvendinimu, sekant Tuo, kuris savo meile visiems laikams nugalėjo neapykantą ir mirtį (plg. Apr 5, 13). Meilė yra vienintelė jėga, įstengianti perkeisti žmogaus ir visos žmonijos širdį, padarydama, kad santykiai tarp vyrų ir moterų, tarp turtingųjų ir vargšų, tarp kultūrų ir civilizacijų neštų naudą. Tą liudija šventųjų, kurie, būdami tikri Dievo draugai, yra šios pirmapradės meilės kanalai bei atspindžiai, gyvenimas. Pasistenkite geriau juos pažinti, patikėkite save jų užtarimui ir pamėginkite gyventi kaip jie. Apsiribosiu paminėdamas Motiną Teresę, kuri, skubėdama atsiliepti į giliai ją sujaudinusį Kristaus šūksnį: „Trokštu!“, ėmė rinkti mirštančiuosius Kalkutos gatvėse. Nuo tada jos vienintelis gyvenimo troškimas buvo numalšinti Jėzaus jaučiamą meilės troškulį – ne žodžiu, bet konkrečiais veiksmais, jo subjaurotą, meilės ištroškusį veidą atpažįstant didžiausių vargšų iš vargšų veiduose. Palaimintoji Teresė praktika įgyvendino Viešpaties mokymą: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Ir šios dieviškosios meilės nuolankios liudytojos žinia pasklido po visą pasaulį.

Meilės paslaptis

Kiekvienam iš mūsų, brangūs bičiuliai, duota pasiekti tokį patį meilės laipsnį – tačiau tiktai atsiremiant į būtiną dieviškosios malonės pagalbą. Tik Viešpaties pagalba neleidžia mums nupulti į neviltį atliktinų užduočių milžiniško didumo akivaizdoje ir įkvepia drąsos įgyvendinti tai, kas žmogui atrodo neįsivaizduojama. Ryšys su Viešpačiu maldoje paženklintas nuolankumo, atmenant, jog esame „nenaudingi tarnai“ (Lk 17, 10). Didžioji meilės mokykla pirmiausia yra Eucharistija. Reguliariai ir pamaldžiai dalyvaudami šventosiose Mišiose, ilgiau pasilikdami eucharistinio Jėzaus draugijoje adoracijos metu, galime lengviau suvokti kiekvieną pažinimą pranokstančios jo meilės ilgį ir plotį, aukštį ir gylį (plg. Ef 3, 17–18). Dalijimasis Eucharistijos duona su bažnytinės bendruomenės broliais akina „skubiai“, kaip tai padarė Mergelė Elzbietos atžvilgiu, paversti Kristaus meilę dosniu tarnavimu broliams.

Pakeliui į Sidnėjų

Iškalbingas šiuo atžvilgiu yra apaštalo Jono paraginimas: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos“ (1 Jn 3, 18–19). Brangūs jaunuoliai, kupinas tokios dvasios, kviečiu jus artimiausią Pasaulinę jaunimo dieną švęsti su savo vyskupais savo vyskupijose. Tai bus svarbus etapas pakeliui į Sidnėjaus susitikimą, kurio tema „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Marija, Kristaus ir Bažnyčios Motina, tepadeda jums visur skleisti pasaulį pakeitusį šūksnį: „Dievas yra meilė!“ Lydžiu jus savo malda ir iš širdies laiminu.

Vatikanas, 2007 m. sausio 27 d.

BENEDICTUS PP. XVI