Mums šventa diena išaušo.
Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį:
Šiandien didinga šviesa nužengė žemėn.

(Kalėdų dienos Mišios, posmelis prieš Evangeliją)

Brangūs broliai ir seserys! Mums šventa diena išaušo. Didelės vilties diena: šiandien gimė žmonijos Gelbėtojas! Kūdikio gimimas baimingai laukiantiems paprastai suteikia vilties šviesos. Jėzui gimus Betliejaus grotoje, žemėje pasirodė „didinga šviesa“; didelė viltis įžengė į jo laukusiųjų širdis: lux magna, giedama šios Kalėdų dienos liturgijoje. Ši šviesa nebuvo „didinga“ šio pasaulio matais, nes iš pradžių ją tepamatė Marija, Juozapas ir keli piemenys, vėliau išminčiai, senasis Simeonas, pranašė Ona – tie, kuriuos išrinko Dievas. Ir kartu tos šventos nakties slaptybėje bei tyloje kiekvienam žmogui nušvito nuolatos spindinti šviesa; į pasaulį atėjo didinga, laimę nešanti viltis: „Žodis tapo kūnu ir... mes regėjome jo šlovę“ (Jn 1, 14).

„Dievas yra šviesa, – sako Jonas, – ir jame nėra jokios tamsybės“ (1 Jn 1, 5). Pradžios knygoje skaitome, kad Visatos pradžioje „žemė buvo padrika ir dyka“ ir „tamsa gaubė bedugnę“. „Tuomet Dievas tarė: Tebūna šviesa! Ir šviesa pasirodė“ (Pr 1, 2–3). Kuriamasis Dievo Žodis yra šviesa, gyvybės šaltinis. Visa atsirado per Logos ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę (plg. Jn 1, 3). Štai kodėl visi kūriniai iš pagrindų geri ir turi Dievo įspaudą, jo šviesos kibirkštį. Vis dėlto, Jėzui gimus iš Mergelės Marijos, pati šviesa atėjo į pasaulį: „Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos“, kaip išpažįstame Credo. Jėzuje Dievas, išlikdamas tuo, kas yra, prisiėmė tai, kuo jis nėra: „Visagalybė įžengė į kūdikio kūną ir nepasitraukė nuo pasaulio valdymo“ (plg. Augustinas. Sermo 184, 1 apie Kalėdas). Jis, kuris sukūrė žmogų, tapo žmogumi, kad atneštų pasauliui ramybę. Todėl angelų būriai Kalėdų naktį gieda: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2, 14).

Šiandien didinga šviesa nužengė žemėn. Kristaus šviesa atneša ramybę. Šventosios nakties Mišių liturgija pradedama kaip tik tokia giesme: „Šiandien iš dangaus nusileido tikroji ramybė“ (Įžangos priegiesmis). Maža to, vien Kristuje pasirodžiusi „didinga“ šviesa gali žmonėms dovanoti „tikrąją“ ramybę: štai kodėl kiekviena karta pašaukta ją priimti, priimti Dievą, Betliejuje tapusį vienu iš mūsų.

Kalėdos! Tai istorinis įvykis ir meilės slėpinys, jau daugiau negu du tūkstančius metų krypstantis į visų laikų bei vietovių vyrus ir moteris. Tai šventoji diena, kai suspindėjo ramybę nešanti didinga Kristaus šviesa! Žinoma, norint ją išvysti, priimti, būtinas tikėjimas, nuolankumas – Marijos, kuri patikėjo Viešpaties žodžiu ir pirmoji, pasilenkusi virš lopšio, pagarbino savo kūno vaisių, nuolankumas; Juozapo, teisaus žmogaus, turėjusio tikėjimo drąsos ir nusprendusio veikiau klausyti Dievo negu saugoti savo reputaciją, nuolankumas; piemenų, vargšų bei anoniminių piemenų, atsiliepusių į dangiškojo pasiuntinio žinią ir nuskubėjusių prie grotos, kur rado naujagimį ir, kupini nuostabos, jį pagarbino šlovindami Dievą (plg. Lk 2, 15–20), nuolankumas. Mažutėliai, turintys vargdienio dvasią, – štai pagrindiniai Kalėdų veikėjai vakar ir šiandien; jie visada yra pagrindiniai Dievo istorijos veikėjai, nenuilstantys jo teisingumo, meilės ir taikos karalystės statydintojai.

Betliejaus nakties tyloje gimęs Kristus buvo sutiktas rūpestingų rankų. O šiandien, per šias Kalėdas, kai vėl nuskamba džiugi žinia apie jo atperkamąjį gimimą, kas pasirengę atverti jam širdies duris? Mūsų laikų vyrai ir moterys, Kristus ateina ir pas mus, kad atneštų šviesą, dovanotų ramybę! Kas budi abejojimo bei netikrumo naktį budria ir maldos kupina širdimi? Kas, deginamas tikėjimo liepsnos, laukia išauštant naujos dienos? Kas turi laiko įsiklausyti į jo žodžius ir būti patrauktas jo meilės? Taip! Jo ramybės žinia skirta visiems žmonėms, jis ateina pas visus, siūlydamas save kaip patikimą išganymo viltį.

Tegu Kristaus šviesa, ateinanti apšviesti kiekvieną žmogų, galiausiai suspindi ir paguodžia pirmiausia visus skendinčius vargo, neteisingumo, karo tamsybėje, tegu ji paguodžia tuos, kuriems vis dar trukdoma patenkinti teisėtą saugesnio pragyvenimo, sveikatos, išsilavinimo, nuolatinio darbo, pilnatviškesnio dalijimosi pilietine bei politine atsakomybe, būnant apsaugotam nuo bet kokios priespaudos bei žmogaus kilnumą pažeidžiančių sąlygų, troškimą. Ištisoms tautoms neįsivaizduojamas kančias sukeliančių kruvinų ginkluotų konfliktų, terorizmo ir visokios prievartos aukomis pirmiausia tampa silpnesniųjų grupės – vaikai, moterys, pagyvenę žmonės. Plinta etninė, religinė ir politinė įtampa, nestabilumas, konkuravimas, priešybės, neteisingumas ir diskriminacija. Pasaulyje vis daugėja migrantų, pabėgėlių, perkeltųjų – taip pat dėl dažnų gamtos katastrofų, neretai pridariusių nerimą keliančios žalos aplinkai.

Šią ramybės dieną mintys pirmiausia krypsta ten, kur griaudėja ginklai, – į iškankintas Darfūro, Somalio ir šiaurines Kongo Demokratinės Respublikos sritis, į Eritrėjos ir Etiopijos pasienio zonas, į visus Artimuosius Rytus, ypač Iraką, Iraną, Libaną ir Šventąją Žemę, į Afganistaną, Pakistaną ir Šri Lanką, į Balkanų regioną ir į daugelį kitų, dažnai, deja, užmirštamų krizinių situacijų. Tegu Kūdikėlis Jėzus atneša palengvinimą išbandymus kenčiantiesiems, o vyriausybių vadovams įkvepia išminties ir drąsos siekti bei ieškoti žmoniškų, teisingų ir ilgalaikių sprendimų. Į prasmės ir vertybių troškulį, į gerovės ir ramybės paiešką, į vargšų lūkesčius Kristus atsiliepia savo gimimu per Kalėdas. Pavieniai žmonės ir tautos neturėtų bijoti jį pripažinti bei priimti: su juo „didinga šviesa“ nušviečia žmonijos horizontą; su juo prasideda pabaigos nepažįstanti „šventoji diena“. Šios Kalėdos tikrai tebūna džiaugsmo, vilties ir ramybės diena!

Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį. Kartu su Marija, Juozapu ir piemenimis, išminčiais ir nesuskaičiuojamais nuolankiais naujagimio garbintojais leiskime ir mes, broliai ir seserys visuose žemynuose, šios dienos šviesai po visur pasklisti: tegu ji įžengia į mūsų širdis, apšviečia ir sušildo mūsų namus, atneša ramybės ir vilties į mūsų miestus, suteikia pasauliui taikos. To linkiu jums, kurie manęs klausote. Toks yra mano troškimas, virstantis nuolankia ir pasitikėjimo kupina malda Kūdikėliui Jėzui, kad jo šviesa išvarytų iš mūsų gyvenimo tamsybes ir pripildytų jus meilės bei ramybės. Viešpats, leidęs savo gailestingam veidui sušvisti Kristuje, tepripildo jus savo palaimos ir tepadaro savo gerumo šaukliais. Palaimingų Kalėdų!