„Resurrexi, et adhuc tecum sum. Alleluia! – Prisikėliau ir visada esu su tavim. Aleliuja!“ Brangūs broliai ir seserys, nukryžiuotas ir prisikėlęs Jėzus šiandien mums iš naujo skelbia šią džiugią žinią – Velykų žinią. Priimkime ją su vidine nuostaba ir padėka.

„Resurrexi, et adhuc tecum sum. – Prisikėliau ir visada esu su tavim.“ Šie žodžiai, paimti iš 139 psalmės (eilutė 18b) senosios versijos, suskamba šiandienių šventųjų Mišių pradžioje. Šiuose žodžiuose Bažnyčia, tekant Velykų saulei, įžvelgia paties Jėzaus balsą – Jėzaus, kuris, keldamasis iš numirusių, kupinas laimės bei meilės kreipiasi į Tėvą ir sušunka: mano Tėve, štai aš! Prisikėliau, esu vis dar su tavimi ir visada būsiu; tavo Dvasia manęs niekada neapleido. Dėl to naujaip galime suprasti ir kitas psalmės ištaras: „Jei į dangų užžengčiau, tu tenai būtum, jei Šeole pasikločiau guolį, ir ten tave rasčiau. <...> Juk tau ir pati tamsa – ne tamsybė ir naktis kaip diena tau šviečia“ (Ps 139, 8.12). Iš tiesų: iškilmingame Velyknaktyje tamsa virsta šviesa, naktį maino nesibaigianti diena. Žmogumi tapusio Dievo Žodžio mirtis ir prisikėlimas yra nepranokstamos meilės įvykis, meilės, išlaisvinusios mus iš nuodėmės ir mirties vergijos, pergalė. Šis įvykis pakeitė istorijos eigą, suteikdamas žmogaus gyvenimui neišdildomą ir atnaujintą prasmę bei vertę.

„Prisikėliau ir vis dar bei visados tebesu su tavimi.“ Šiais žodžiais esame kviečiami įsimąstyti į prisikėlusį Kristų, leisdami savo širdyje nuaidėti jo balsui. Savo atperkamąja auka Jėzus iš Nazareto padarė mus Dievo vaikais, kad dabar ir mes galėtume įsitraukti į slėpiningą dialogą tarp Jo ir Tėvo. Mes vis prisimename, ką jis vieną dieną pasakė savo klausytojams: „Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apsireikšti” (Mt 11, 27). Šioje perspektyvoje pastebime, jog ištara, Jėzaus šiandien adresuojama Tėvui – „vis dar ir visados tebesu su tavimi“, – susijusi ir su mumis, kurie esame Dievo vaikai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti (plg. Rom 8, 17). Kristaus mirtis ir prisikėlimas lemia, kad ir mes šiandien prisikeliame naujam gyvenimui, vienu balsu su Juo skelbdami visada norį pasilikti su Dievu, mūsų be galo geru ir gailestingu Tėvu.

Taip įžengiame į Velykų slėpinio didžiausią gelmę. Įstabus Jėzaus prisikėlimo įvykis iš esmės yra meilės įvykis – Tėvo, atiduodančio savo Sūnų dėl pasaulio išganymo, meilės; Dvasios, prikeliančios Jėzų iš numirusių perkeistu kūnu, meilės; negana to, Tėvo, „vėl apkabinančio“ savo Sūnų bei apsiaučiančio jį savo šlove, meilės; Sūnaus, Dvasios galia grįžtančio pas Tėvą perkeistu žmogiškuoju pavidalu, meilės. Tad iš šiandienių iškilmių, atgaivinančių absoliučią bei nepakartojamą Jėzaus prisikėlimo patirtį, sklinda raginimas atsiversti į meilę, kvietimas gyventi atmetant neapykantą bei egoizmą ir nuolankiai sekti dėl mūsų išganymo paaukoto Avinėlio pėdomis, turėti prieš akis Atpirkėjo, kuris yra atgaiva sieloms, „romią ir nuolankią širdį“ (plg. Mt 11, 29).

Broliai ir seserys krikščionys visose pasaulio dalyse, vyrai ir moterys, esantys tikrai atviri tiesai! Nė vienas neužverkite širdies šiai atperkančios meilės visagalybei! Jėzus Kristus mirė ir prisikėlė dėl visų: Jis – mūsų viltis! Tikra viltis kiekvienam žmogui. Šiandien, lygiai kaip ir Galilėjoje prieš grįždamas pas Tėvą savo mokinius, prisikėlęs Jėzus siunčia mus liudyti jo viltį patikindamas: štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Žvelgdami dvasios akimis į jo perkeisto kūno pašlovintas žaizdų žymes, galime suvokti kančios prasmę bei vertę ir palengvinti daugybę žaizdų, iki mūsų dienų tebekruvinančių žmoniją. Jo pašlovintose žaizdų žymėse įžvelgiame neišdildomą Dievo begalinio gailestingumo ženklą; pranašas taip apie tai kalba: Jis gydo prislėgtuosius, gina silpnuosius, skelbia laisvę belaisviams, guodžia liūdinčius suteikdamas jiems vietoj gedulo džiugesio aliejaus, vietoj nevilties aukštinimo giesmę (plg. Iz 61, 1.2.3). Artindamiesi prie Jo su nuolankiu pasitikėjimu, jo žvilgsnyje atrandame atsaką į giliausią mūsų širdies troškimą – pažinti Dievą ir užmegzti su Juo gyvą ryšį, kuris mūsų egzistenciją ir mūsų tarpasmeninius bei socialinius santykius pripildytų Jo meilės. Todėl žmonijai reikia Kristaus: Juo, mūsų viltimi, „esame išgelbėti“ (plg. Rom 8, 24).

Bet kaip dažnai santykiai tarp žmonių, tarp grupių, tarp tautų būna paženklinti ne meilės, bet egoizmo, neteisingumo, neapykantos, prievartos! Tai – žmonijos žaizdos, atviros bei keliančios skausmą kiekviename planetos kampelyje, net jei ir būtų dažnai ignoruojamos ar kartais ir sąmoningai slepiamos; žaizdos, draskančios nesuskaičiuojamų mūsų brolių bei seserų sielas ir kūnus. Jie laukia, kad jos bus palengvintos bei pagydytos šlovingomis prisikėlusio Viešpaties žaizdomis (plg. 1 Pt 2, 24–25) bei solidarumu tų, kurie seka jo pėdomis bei jo vardu daro meilės darbus, veikliai darbuojasi dėl teisingumo ir švytinčius vilties ženklus aplink save skleidžia kruvinų konfliktų kamuojamose vietose bei visur, kur žmogaus asmens kilnumas ir toliau niekinamas bei pažeidinėjamas. Linkiu, kad būtent ten daugėtų romumo ir atleidimo liudijimų!

Brangūs broliai ir seserys, leiskimės būti apšviesti šios iškilmingos dienos spindinčios šviesos, nuoširdžiai pasitikėdami atsiverkime prisikėlusiam Kristui, kad atnaujinanti Velykų slėpinio jėga pasirodytų kiekviename iš mūsų, mūsų šeimose, mūsų miestuose ir mūsų tautose. Tetampa ji regima visose pasaulio dalyse. Kaip šią akimirką galima neprisiminti kai kurių Afrikos sričių, ypač Darfūro ir Somalio, varginamų Artimųjų Rytų, pirmiausia Šventosios Žemės, Irako ir Libano, ir galiausiai Tibeto; turėdamas šiuos regionus prieš akis, raginu ieškoti sprendimų, kuriais būtų apsaugoti gėris ir taika! Užtariami Marijos, kuri, skausmingai išgyvenusi savo nekalto Sūnaus kančią bei nukryžiavimą, po to patyrė ir neapsakomą prisikėlimo džiaugsmą, melskime Velykų dovanų pilnatvės. Marija, paimta į Kristaus šlovę, mus tesaugo ir teveda broliško solidarumo bei taikos keliu. Tokie yra mano velykiniai linkėjimai jums, kurie čia esate, taip pat visų tautų bei žemynų vyrams ir moterims, besivienijantiems su mumis per radiją ir televiziją. Linksmų Velykų!