Mieli broliai ir sesės lietuviai!

1. Sveiki atvykę į „Šventojo Petro namus“, jūsų jubiliejinės maldos kelionės tikslą! Beveik kiekvieną savaitę bendrosiose audiencijose turiu progą pasveikinti tikinčiųjų grupes, atvykstančias iš Lietuvos. Šiandien čia jūsų yra gausu, nes atstovaujate visai savo tautai. Sveikinu Kauno arkivyskupą, Vyskupų Konferencijos pirmininką Sigitą Tamkevičių ir jam dėkoju už šiltus žodžius, kuriuos man išsakė jūsų vardu. Taip pat sveikinu Vilniaus arkivyskupą ir visus čia esančius vyskupus, turėdamas mintyje ir nuoširdžiausius linkėjimus garbingajam kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kurį sulaikė namuose nestipri sveikata. Taip pat sveikinu kunigus, vienuolius ir vienuoles bei visus jus čia esančius.

Mano mintys savaime grįžta į 1993 metų rugsėjį vykusią mano ganytojišką kelionę į jūsų mylimą šalį; taip pat į 1987 metais Vatikano bazilikoje kartu su gausiai susirinkusiais visos Europos vyskupais švęstą Lietuvos krikšto šešių šimtų metų sukaktį. Lietuva buvo paskutinė Baltijos šalis, tapusi krikščioniška, ir vienintelė išliko ištikima katalikų Bendrijai liuteroniškos Reformacijos laikotarpiu.

Dėkokime Dievui už lietuvių tautos ištikimybę Bažnyčiai ir Šventojo Petro Įpėdiniui, taip pat už tikėjimą, kurį liudijo daug vyskupų, kunigų, vienuolių ir tikinčiųjų, dažnai iki pat kankinystės, ypač per penkiasdešimt tragiškų komunistinės okupacijos ir persekiojimo metų.

2. Šiandien, atgavusi savo pilietinę ir tikėjimo laisvę, Lietuva sugrįžo į savo vietą Europos šeimoje. Laisvė yra įpareigojanti: mieli lietuviai, jūsų tauta su savo kultūriniu paveldu, paženklintu verte kančių, išgyventų dėl didvyriškos ištikimybės krikščioniškam pašaukimui, turi įnešti savo indėlį į dvasinį Europos atsinaujinimą ir tautų susitaikymą. Šventasis Kazimieras, jūsų Globėjas, kurio dieną švenčiame būtent šiandien, dėjo dideles pastangas dėl vienybės Kristaus ir Evangelijos vardan. Jo pavyzdys jums tešviečia ir jus teveda. Tegul praeities liudijimas jums būna akstinas naujoms pastangoms dėl evangelizacijos.

Trečiojo tūkstantmečio aušroje krikščionys su nauja jėga girdi savo širdyse aidinčius apaštalo Pauliaus žodžius: „Caritas Christi urget nos - Kristaus meilė mus ragina“ (2 Kor 5, 14). Iš tiesų šiandienos žmogui labiau nei bet kada reikia Evangelijos, kad jis galėtų eiti tiesos, laisvės, teisingumo ir taikos keliais. Visų pirma jam jos reikia tam, kad pažintų Dievą ir save patį, kad puoselėtų savo paties kilnumo suvokimą ir pagarbą gyvybei, atpirktai Kristaus kančia.

3. Iš širdies linkiu, kad ši jubiliejinė maldos kelionė į Romą jūsų bendruomenes labiau atvertų Bažnyčios visuotinumo plotmei. Apaštalų ir kankinių atminimo vietų aplankymas, susitikimas su Petro Įpėdiniu, malda, kelta į Dievą kartu su gausa tikinčiųjų iš visų pasaulio žemynų, tegul jus skatina, brangieji, mylėti Bažnyčią ir jai tarnauti. Dėkite pastangų labiau pažinti Vatikano II Susirinkimą tam, kad galėtumėte pritaikyti jo mokymus konkrečiomis bažnytinio ir visuomeninio gyvenimo aplinkybėmis, pradedant nuo jūsų šeimų ir nuo jūsų parapijų. Gailestingumas ir atleidimas, meilė mažiems ir vargšams, dosni ir kilniaširdė tarnystė tegul būna jūsų skiriamieji ženklai ir tegul iškalbingai byloja, jog esate broliška vienuma Kristuje.

Kristus, kuris yra tas pats vakar, šiandien ir rytoj, tegul jus lydi ir teveda jūsų žingsnius. Kristus yra su jumis. Tegul niekada jūsų neapleidžia šitas paguodžiantis tikrumas. Būkite drąsūs skelbėjai ir džiaugsmingi savo gyvo buvimo pasaulyje liudininkai!

Popiežius meldžiasi už jus ir su nuoširdžia meile visus jus laimina.