1. Artimiausią Pasaulinę ligonių dieną švęsime 1997 m. vasario 11 dieną. Iškilmės vyks Fatimos Marijos šventovėje, taurios portugalų tautos širdyje. Ši vietovė man ypač reikšminga. Dešimtųjų pasikėsinimo į mane Šv. Petro aikštėje metinių dieną būtent ten buvau nuvykęs padėkoti dieviškajai Apvaizdai, kuri savo nepaaiškinamu sprendimu lėmė, kad šis sukrečiantis įvykis slėpiningai sutaptų su pirmojo Dievo Motinos pasirodymo Cova da Iria 1917 m. gegužės 13 dieną metinėmis.

Taigi džiaugiuosi, kad oficiali šios dienos - Pasaulinės ligonių dienos, kuri man ypač artima - šventė įvyks būtent Fatimoje. Kiekvienam iš mūsų tai vėl teikia progą įsiklausyti į Mergelės Marijos naujieną, kuri, „kaip ir Evangelija, iš esmės kviečia atsiversti ir atgailauti. Šis kvietimas paskelbtas XX amžiaus pradžioje; tad jis ypač taikomas šiam šimtmečiui. Atrodo, tarsi Didžioji Moteris, paskelbusi šią naujieną, su ypatingu įsakmumu skaitytų ‘laiko ženklus’, mūsų laikmečio ženklus“ (Pamokslas Fatimoje, 1982 m. gegužės 13 d.).

Įsiklausę į tai, ką sako Švenčiausioji Mergelė Marija, galėsime gyvai ir jaudinančiai iš naujo įžvelgti jos misiją Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje: misiją, kuri ima ryškėti jau Evangelijoje, kai Marija prašo Jėzaus padaryti pirmąjį stebuklą ir per vestuves Galilėjos Kanoje tarnams sako: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Fatimoje ji pakartoja aiškius Sūnaus žodžius, pasakytus jo veiklos pradžioje: „Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: ‘Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!’“ (Mk 1, 15). Primygtinis Marijos reikalavimas atgailauti išreiškia ne ką kita, kaip tik jos motinišką susirūpinimą žmonių šeimos likimu, žmonijos, kuriai reikia atsivertimo ir atleidimo.

2. Marija Fatimoje pakartoja ir kitus Sūnaus žodžius. Cova de Iria ypač suskamba Kristaus kvietimas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Argi būriai maldininkų, iš viso pasaulio plūstančių į tą palaimintą vietovę, iškalbingai neliudija apie ramybės bei paguodos poreikį, kurį savo gyvenime jaučia nesuskaičiuojama daugybė žmonių?

Ramybės, kurią gali suteikti dieviškasis Gydytojas, perspektyva ypač traukia kenčiančiuosius; būtent jie pirmiausia kreipiasi į jį su pasitikėjimu. O Fatimoje šią ramybę galima rasti: kartais tai būna kūno ramybė, kai Dievas savo Apvaizda išgydo ligą; tačiau dažniau tai būna dvasios ramybė, kai siela, persmelkta malonės vidinės šviesos, randa jėgų priimti skausmingą ligos naštą ir per bendrystę su Kristumi, kenčiančiuoju Dievo tarnu, paversti ją savo ir kitų išganymo įrankiu.

Kryptį šiame sunkiame kelyje mums rodo motiniškas Marijos balsas; juk Bažnyčios istorijoje ir gyvenime, ypač mūsų laikais, ji nesiliauja kartojusi žodžius: „Darykite, ką tik jis jums lieps!“

3. Tad Pasaulinė ligonių diena yra itin vertinga proga vėl išgirsti ir įsidėti širdin Jėzaus Motinos raginimus, Motinos, kuriai po kryžiumi buvo patikėta žmonija (plg. Jn 19, 25-27). Artėjanti Pasaulinė ligonių diena bus švenčiama pirmaisiais iš trejų pasirengimo Didžiajam 2000 m. jubiliejui metais: metais, skirtais visapusiškai apmąstyti Kristų. Bet apmąstyti Kristų kaip visa ko centrą neįmanoma, „nepripažįstant Švenčiausiosios Jo Motinos vaidmens… Marija visą laiką mus kreipia į dieviškąjį savo Sūnų ir iškyla priešais tikinčiuosius kaip išgyvento tikėjimo pavyzdys“ (Novo millennio ineunte, 43).

Marijos pavyzdingumą geriausiai atskleidžia raginimas žvelgti į Nukryžiuotąjį ir mokytis iš to, kuris viskuo prisiėmė žmogaus likimą ir laisva valia užsikrovė mūsų kančias, kad „su balsiu šauksmu bei ašaromis“ (Žyd 5, 7) kaip nekaltą auką paaukotų save Tėvui už mus, žmones, ir dėl mūsų išganymo. Šitaip jis atpirko kančią ir pavertė ją išganymą nešančios meilės dovana.

4. Brangūs broliai ir seserys, kenčiantys siela ir kūnu! Nepasiduokite pagundai laikyti skausmą vien neigiama patirtimi ir galbūt net suabejoti Dievo gerumu. Kenčiančiame Kristuje kiekvienas ligonis randa savo gyvenimo prasmę. Kančia ir liga sąlygoja žmogaus, silpno ir riboto kūrinio, nuo gimimo paženklinto gimtosios nuodėmės, būvį. Tačiau Kristuje, kuris numirė ir prisikėlė, žmonija atranda naują savo kančios matmenį: užuot buvusi žlugimu, ji atsiskleidžia kaip proga liudyti tikėjimą ir meilę.

Mano brangūs ligoniai, linkiu jums meilėje „atrasti <...> [jūsų] skausmo išganingą prasmę ir galiojančius atsakymus į visus <...> [jūsų] klausimus“ (Apaštalinis laiškas Salvifici doloris, Nr. 31). Jūsų misija itin vertinga ir Bažnyčiai, ir visuomenei. „Jūs, kuriuos slegia kančia, jūs esate pirmose gretose tų, kuriuos Dievas myli. Kaip į visus tuos, kuriuos sutiko Palestinos gatvėse, taip ir į jus Jėzus nukreipė savo meilės kupiną žvilgsnį; jo meilės jums niekada netrūks“ (Kreipimasis į „gyvenimo sužeistuosius“, Tours, 1996 m. rugsėjo 21 d., Nr. 2). Mokėkite kilniadvasiškai liudyti šią privilegijuotą meilę per savo kančios, turinčios tiek galios žmonijos išganymui, dovaną.

Šiandienos visuomenėje, mėginančioje grįsti savo ateitį gerove bei vartojimu ir vertinančioje viską pagal našumą bei pelną, liga ir kančia, kadangi jų neįmanoma paneigti, yra išstumiamos, arba jų prasmė pakeičiama iliuzija, kad jas galima įveikti, pasitelkiant vien mokslo ir technikos pažangos teikiamas priemones.

Be abejonės, liga ir kančia lieka riba bei išbandymu žmogaus intelektui. Tačiau Kristaus kryžiaus šviesoje jos tampa privilegijuota akimirka augti tikėjimu ir brangia priemone, padedančia įgyvendinti - susivienijus su Išganytoju Jėzumi - dieviškąjį išganymo planą.

5. Gerojoje Naujienoje apie Paskutinį Teismą, kur kalbama, kad „… ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai“ (Mt 25, 31), išvardyti kriterijai, pagal kuriuos bus skelbiamas nuosprendis. Kaip žinoma, jie sutraukti į iškilmingą baigiamąją ištarmę: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Tarp šių „mažiausiųjų brolių“ yra ir ligoniai (plg. Mt 25, 36), dažnai vieniši ir atstumti visuomenės. Vienas svarbiausių Pasaulinės ligonių dienos šventės tikslų - padaryti viešąją nuomonę jų atžvilgiu jautresnę: reikia būti greta kenčiančiųjų, kad šie leist? savo kančiai tapti vaisingai - taip pat padedant tiems, kurie juos slaugo ir globoja. Būtent šiai veiklai kviečia Pasaulinė ligonių diena.

Sekant Jėzumi, privalu artintis prie kenčiančių žmonių kaip „gailestingajam samariečiui“. Privalu išmokti „žmonėse tarnauti Žmogaus Sūnui“, kaip kad sakė pal. Luigi Orione (plg. Scritti 57, 104). Privalu žvelgti į aplinkinių žmonių kančią solidariu žvilgsniu: ne „praeiti“, bet būti „artimu“, pasilikti su jais tarnystės ir meilės poelgiais, kurių tikslas - visuminė žmogaus asmens sveikata. Visuomenę apibūdina dėmesys ir elgesys kenčiančiųjų atžvilgiu.

Pasaulyje, kuriame gyvename, pernelyg daug žmonių tebėra atskirti nuo šeimos ir visuomenės meilės. Švenčiausioji Mergelė Marija, Fatimoje pasirodžiusi trims neturtingiems piemenėliams, kad padarytų juos evangelinės Naujienos skelbėjais, per tai atnaujino savąjį išlaisvinantį Magnificat kaip užtarėja tų, „kurie pasyviai nesitaiksto su kokčiomis savojo ir visuomeninio gyvenimo aplinkybėmis, kurie nepasiduoda ir ‘susvetimėjimui’, kaip mėgstama šiandien sakyti, bet, priešingai, drauge su ja skelbia, kad Dievas yra ‘mažųjų Gynėjas’, kad jis kartais ‘numeta galiūnus nuo sostų’“ (Homilija Meksikos Zapopan šventovėje, 1979 m. sausio 30 d., Nr. 4).

6. Šia proga vėl kreipiuosi į viešosios atsakomybės subjektus, tarptautines ir nacionalines sveikatos apsaugos organizacijas, slaugos darbuotojus, savanoriškųjų tarnybų susivienijimus ir visus geros valios žmones, primygtinai ragindamas įsitraukti į veiklą, kurią vykdo Bažnyčia, norinti - kaip mokė Kristus - skelbti Evangeliją per tarnystės kenčiantiesiems liudijimą.

Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri Fatimoje nušluostė tiek daug ašarų, tepadeda visiems paversti šią Pasaulinę ligonių dieną išskirtiniu „naujosios evangelizacijos“ momentu.

Šito linkėdamas prašau Marijos, Viešpaties Motinos ir mūsų Motinos, motiniškosios globos Pasaulinei ligonių dienai skirtoms iniciatyvoms ir jums, brangūs ligoniai, jūsų artimiesiems, slaugos darbuotojams, savanoriams pagalbininkams bei visiems, kurie solidarumo dvasia lydi jus jūsų kančiose, su meile suteikiu savo palaiminimą.

Vatikanas, 1996 m. spalio 18 d.

JONAS PAULIUS II