Mieli jaunuoliai!

1. Man visada džiugu kreiptis į jus Pasaulinės jaunimo dieno proga, kad ir tokiu būdu paliudyčiau savo meilę jums. Atmintyje laikau šviesų vaizdą, įsirėžusį man per mūsų Pasaulinės jaunimo dienos susitikimus: jaunuoliai ir popiežius kartu su dideliu būriu vyskupų bei kunigų, įsmeigę akis į Kristų, pasaulio šviesą, šaukiasi jo bei skelbia jį visai žmonių giminei. Dėkodamas Dievui už tikėjimo liudijimą, jūsų dar kartą neseniai pateiktą Toronte, kartoju kvietimą, kurį ištariau jums ant Ontarijo ežero kranto: „Šiandienė Bažnyčia žvelgia į jus su pasitikėjimu ir tikisi, jog tapsite palaiminimų žmonėmis!” (Popiežiaus kreipimasis į jaunimą Toronte 2002 m. liepos 25 d.).

Aštuonioliktajai Pasaulinei jaunimo dienai, kuri bus švenčiama visose pasaulio vyskupijose, parinkau su Rožinio metais susijusią temą: „Štai tavo motina!” (Jn 19, 27). Prieš savo mirtį Jėzus patikėjo apaštalui Jonui tai, kas jam buvo brangiausia – savo motiną Mariją. Tai buvo paskutiniai Išganytojo žodžiai, todėl jie įgyja iškilmingumo ir gali būti laikomi jo dvasiniu testamentu.

2. Angelo Gabrieliaus žodžiai Nazarete: „Sveika, malonėmis apdovanotoji!” (Lk 1, 28) irgi nušviečia Kalvarijos sceną. Apreiškimas Marijai žymi pradžią, kryžius – išpildymą. Per angelo apreiškimą Marija savo įsčiose suteikia žmogiškąją prigimtį Dievo Sūnui; kryžiaus papėdėje ji savo širdyje priima visą žmoniją Jono asmenyje. Ji buvo Dievo Motina nuo pirmųjų Įsikūnijimo momentų ir tapo žmonijos Motina paskutiniaisiais jos sūnaus Jėzaus žemiškojo gyvenimo momentais. Ji, kuri buvo be nuodėmės, Kalvarijoje savo pačios esybe „pažino” nuodėmės, kurią jos sūnus prisiėmė, kad išgelbėtų žmoniją, kančią. Prie kryžiaus, ant kurio geso tas, kurį ji per angelo apreiškimą pradėjo savuoju „taip”, Marija patyrė iš jo tartum „antrąjį apreiškimą”: „Moterie, štai tavo sūnus!” (Jn 19, 26).

Sūnus ant kryžiaus gali išlieti savo kančią savo motinos širdyje. Tokį poreikį jaučia kiekvienas kenčiantis vaikas. Jūs, mieli jaunuoliai, irgi susiduriate su kančia – vienatve, nesėkmėmis bei nusivylimais savo asmeniniame gyvenime; sunkumais įsijungiant į suaugusiųjų pasaulį bei profesinį gyvenimą; atsiskyrimais bei netektimis savo šeimose; karo smurtu ir nekaltojo mirtimi. Žinokite, kad sunkiais laikais, kuriuos kiekvienam tenka išgyventi, jūs ne vieni: kaip Jonui kryžiaus papėdėje, Jėzus ir jums atiduoda savo motiną, kad ji nuramintų jus savo švelnumu.

3. Evangelijoje rašoma, kad „nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save” (Jn 19, 27). Šia ištarme, gausiai komentuota nuo ankstyvųjų krikščionybės laikų, pažymima ne tik vieta, kur Jonas gyveno. Neapsiribojant materialiu aspektu, ja išreiškiamas dvasinis priėmimo bei naujo ryšio tarp Marijos ir Jono matmuo.

Mieli jaunuoliai, jūs esate daugiau ar mažiau tokio paties amžiaus kaip Jonas ir lygiai taip pat trokštate būti su Jėzumi. Šiandien Jėzus būtent jūsų aiškiai prašo pasiimti Mariją „pas save”, priimti ją kaip „vieną iš jūsų”, kad ji, kuri „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje” (Lk 2, 19) išmokytų jus nusiteikimo klausytis, kuklumo ir dosnumo nuostatos, kuria ji išsiskyrė kaip pirmoji Dievo bendradarbė išganymo darbe. O ji, vykdydama savo motinišką tarnybą, jus auklės ir ugdys, kol jumyse pilnatviškai išryškės Kristaus atvaizdas (plg. Rosarium Virginis Mariae, 15).

4. Štai kodėl dabar noriu pakartoti savo vyskupiškosios bei popiežiškosios tarnybos šūkį: „Totus tuus”. Visą savo gyvenimą nuolatos jutau meilės kupiną galingą mūsų Viešpaties Motinos buvimą. Marija lydi mane kiekvieną mano kaip Petro įpėdinio misijos vykdymo dieną.

Marija yra dieviškosios malonės Motina, nes ji yra malonės Autoriaus Motina. Patikėkite save jai visiškai pasitikėdami! Suspindėkite Kristaus grožiu. Atsiverkite Dvasios alsavimui ir tapsite drąsiais apaštalais, gebančiais skleisti aplink save artimo meilės liepsną ir tiesos šviesą. Mokydamiesi Marijos mokykloje, atrasite konkrečią misiją, kurios iš jūsų tikisi Kristus, ir išmoksite pirmenybę savo gyvenime skirti Kristui, kreipti į jį savo mintis bei veiksmus.

Mieli jaunuoliai, žinote, kad krikščionybė nėra nuomonė, nėra tušti žodžiai. Krikščionybė yra Kristus! Jis – Asmuo, gyvasis Asmuo! Susitikti su Jėzumi, mylėti jį ir daryti jį mylimą – štai krikščioniškasis pašaukimas. Marija patikėta jums, kad padėtų jums išsiugdyti autentiškesnį ir asmeniškesnį ryšį su Jėzumi. Per savo pavyzdį Marija moko jus žvelgti į jį su meile, nes jis pirma mus pamilo. Užtardama ji ugdo jumyse mokinio širdį, gebančią įsiklausyti į jos Sūnų, atskleidžiantį savo Tėvo veidą ir tikrąjį žmogaus orumą.

5. 2002 m. spalio 16 d. paskelbiau „Rožinio metus” ir visus Bažnyčios vaikus pakviečiau paversti šią seną marijiškąją maldą paprastomis bei giliomis Kristaus veido kontempliacijos pratybomis. Kalbėti rožinio maldą reiškia mokytis žvelgti į Jėzų jo motinos akimis ir mylėti Jėzų jo motinos širdimi. Šiandien, mieli jaunuoliai, dvasiniu būdu įteikiu jums ir rožinio vėrinį. Per maldą ir slėpinių apmąstymą Marija tvirtai veda jus pas savo Sūnų! Nesigėdydami kalbėkite rožinio maldą vieni, eidami gatve ar vykdami viešuoju transportu į mokyklą, universitetą ar darbą. Įpraskite kalbėti ją tarpusavyje, grupėse, sąjūdžiuose ir organizacijose. Nesvyruodami siūlykite kalbėti ją namuose savo tėvams, broliams ir seserims, nes ji atgaivina ir sustiprina šeimos narių saitus. Ši malda padės jums išlikti tvirtiems tikėjimu, pastoviems artimo meile, linksmiems ir ištvermingiems viltimi.

Kartu su Marija, Viešpaties tarnaite, jūs atrasite slėpiningojo gyvenimo džiaugsmą ir vaisingumą. Su ja, Viešpaties mokine, seksite paskui Jėzų Palestinos keliais, tapdami jo pamokslų bei stebuklų liudininkais. Su ja, sopulingąja Motina, lydėsite Jėzų jo kančios ir mirties momentais. Su ja, vilties Mergele, sutiksite džiugią Velykų naujieną ir gausite neįkainojamą Šventosios Dvasios dovaną.

6. Mieli jaunuoliai, tiktai Jėzus pažįsta jūsų širdis, žino jūsų giliausius troškimus. Tiktai jis, kuris mylėjo jus iki galo (plg. Jn 13, 1), gali išpildyti jūsų lūkesčius. Jis turi amžinojo gyvenimo žodžius, suteikiančius gyvenimui prasmę. Niekas, išskyrus Kristų, negali duoti jums tikrosios laimės. Sekdami Marijos pavyzdžiu, išmoksite tarti jam besąlygišką „taip”. Jūsų gyvenime nebus vietos savanaudiškumui ar tingumui. Šiandien labiau negu kada nors anksčiau svarbu, kad būtumėte „ryto sargai”, skelbiantys aušros šviesą ir naują Evangelijos pavasarį, kurio pumpurų jau matyti. Žmonijai neatidėliotinai reikia laisvo ir drąsaus liudijimo jaunuolių, kurie drįstų eiti prieš srovę ir galingai bei karštai skelbti savo asmeninį tikėjimą į Dievą, Viešpatį ir Išganytoją.

Jūs irgi žinote, mieli bičiuliai, kad ši misija nelengva. Ji pasidarys visiškai neįmanoma, jei bus remiamasi vien savo jėgomis. Bet „kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui” (Lk 18, 27; 1, 37). Tikri Kristaus mokiniai suvokia savo silpnumą. Dėl šios priežasties jie visas viltis deda į Dievo malonę, priimdami ją nepadalyta širdimi, įsitikinę, kad be jo nieko negali nuveikti (plg. Jn 15, 5). Iš kitų juos išskiria ne jų talentai ar prigimtinės dovanos, bet tvirtas ryžtas sekti Jėzumi. Sekite Kristumi lygiai taip pat kaip ir jie! Tegu Dievas apšviečia jūsų akis bei leidžia jums pažinti, „kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldo turtas ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai” (Ef 1, 18–19).

7. Mieli jaunuoliai, kitas Pasaulinis susitikimas, kaip žinote, įvyks 2005 metais Vokietijoje, Kelno mieste ir vyskupijoje. Kelias dar ilgas, tačiau du metai, skiriantys mus nuo šios datos, gali pasitarnauti kaip intensyvaus pasirengimo laikotarpis. Norėdamas jums padėti šiame kelyje, parinkau jums šias temas:

– 2004 m., XIX Pasaulinė jaunimo diena: „Norėtume pamatyti Jėzų” (Jn 12, 21);
– 2005 m., XX Pasaulinė jaunimo diena: „Atvykome jo pagarbinti” (Mt 2, 2).

Šiais metais susitiksite savo vietinėse Bažnyčiose Verbų sekmadienį: išgyvenkite tai įsipareigodami, melsdamiesi, įdėmiai klausydamiesi, džiugiai dalydamiesi šiomis „nuolatinio ugdymosi” progomis, skleisdami karštą ir nuoširdų tikėjimą! Kaip ir išminčiai, leiskitės kelionėn, trokšdami surasti ir pagarbinti Mesiją! Bebaimiškai skelbkite, kad Kristus, kuris mirė ir prisikėlė, nugalėjo blogį ir mirtį!

Šiais laikais, kuriems gresia smurtas, neapykanta ir karas, turite liudyti, kad tiktai jis vienintelis gali suteikti tikrą ramybę žemės žmonėms, šeimoms ir tautoms. Įsipareigokite siekti taikos, teisingumo ir brolybės bei tai skatinkite. Neužmirškite Evangelijos žodžių: „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais” (Mt 5, 9).

Patikėdamas jus Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Kristaus ir Bažnyčios Motinai, teikiu jums ypatingą apaštališkąjį palaiminimą, mano pasitikėjimo jumis bei meilės jums ženklą.

Vatikanas, 2003 m. kovo 8 d.

JONAS PAULIUS II