Mielas jaunime!

1. 2004 metai yra paskutinysis etapas prieš didįjį susitikimą Kelne, kur 2005 metais bus švenčiama XX pasaulinė jaunimo diena. Todėl kviečiu jus intensyviau žengti dvasinio pasirengimo keliu, gilinantis į temą, kurią parinkau šiai XIX pasaulinei jaunimo dienai: „Mes norėtume pamatyti Jėzų” (Jn 12, 21).

To vieną dieną apaštalų prašė „graikai”. Jie norėjo sužinoti, kas buvo Jėzus. Jie neatėjo pasižiūrėti, kaip atrodo žmogus Jėzus. Stumiami didelio smalsumo ir nuojautos, kad atras atsakymus į savo pagrindinius klausimus, jie norėjo sužinoti, kas jis iš tikrųjų ir iš kur atėjo.

2. Mieli jaunuoliai, kviečiu ir jus pasekti tais „graikais”, kurie, trokšdami „pamatyti Jėzų”, kreipėsi į Pilypą. Tegu jūsų ieškojimą ne tik motyvuoja tiesiog intelektinis smalsumas, kuris jau pats vertingas savaime, bet pirmiausia skatina vidinis poreikis surasti atsakymą į jūsų gyvenimo prasmės klausimą. Kaip turtingas jaunuolis iš Evangelijos, taip ir jūs ieškokite Jėzaus, kad jo paklaustumėte: „Ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?” (Mk 10, 17). Evangelistas Morkus priduria, kad Jėzus į jį meiliai pažvelgė. Prisiminkite taip pat kitą epizodą, kur Jėzus taria Natanaeliui: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave”, iš izraelito, kuriame nebuvo klastos (plg. Jn 1, 47), širdies ištraukdamas gražų tikėjimo išpažinimą: „Rabi, tu Dievo Sūnus!” (Jn 1, 49). Tas, kuris prie Jėzaus artinasi širdimi be prietarų, nesunkiai gali įtikėti, nes pats Jėzus pirma jį pamatė ir pamilo. Iškiliausias žmogaus orumo aspektas būtent ir yra pašaukimas bendrauti su Dievu, keičiantis giliais, gyvenimą keičiančiais žvilgsniais. Norėdami pamatyti Jėzų, pirmiau turime leisti jam pažvelgti į mus!

Troškimas pamatyti Dievą gyvas kiekvieno vyro ir kiekvienos moters širdyje. Mieli jaunuoliai, leiskite Jėzui žvelgti jums į akis, kad jumyse augtų troškimas pamatyti Šviesą, paragauti Tiesos spindesio. Nesvarbu, suvokiame tai ar ne, Dievas mus sukūrė, kad mus mylėtų ir kad mes jį savo ruožtu mylėtume. Štai kodėl žmogus širdyje nešioja nenumaldomą Dievo ilgesį: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau! Neslėpk nuo manęs savo veido” (Ps 27, 8). Šį Veidą – žinome – Dievas mums apreiškė Jėzuje Kristuje.

3. Mieli jaunuoliai, ar norite ir jūs kontempliuoti šio Veido grožį? Štai klausimas, kurį keliu jums 2004 metų Pasaulinę jaunimo dieną. Nesiskubinkite atsakyti. Pirmiausia panirkite vidujai į tylą. Leiskite iš širdies gelmių ištrykšti karštam troškimui pamatyti Dievą, troškimui, kurį kai kada nustelbia pasaulio triukšmas ir malonumų pagundos. Leiskite kilti šiam troškimui ir įstabiai patirsite susitikimą su Jėzumi. Krikščionybė nėra vien mokymas; tai susitikimas tikint su Dievu, kuris tapo esantis mūsų istorijoje per Jėzaus įsikūnijimą.

Visomis išgalėmis stenkitės, kad toks susitikimas įvyktų, žvelgdami į Jėzų, kuris jūsų karštai ieško. Ieškokite jo savo kūno akimis gyvenimo įvykiuose ir kitų veiduose; tačiau taip pat ieškokite jo sielos akimis melsdamiesi ir apmąstydami Dievo žodį, nes „įsimąstant į Kristaus veidą neišvengiamai būtina remtis tuo, kas apie jį sakoma <…> Šventajame Rašte” (Novo millennio ineunte, 17).

4. Pamatyti Jėzų, įsimąstyti į jo Veidą – tai nenugalimas troškimas, tačiau kartu, deja, ir troškimas, kurį žmogus gali iškreipti. Taip atsitinka dėl nuodėmės, kurios esmė būtent yra nusukti akis nuo Kūrėjo bei atgręžti jas į kūrinį.

Tie „graikai”, kurie ieškojo tiesos, nebūtų galėję prisiartinti prie Jėzaus, jei jų troškimas, gaivinamas laisvo ir savanoriško akto, nebūtų virtęs konkrečiu aiškiu apsisprendimu: „mes norime pamatyti Jėzų”. Būti tikrai laisvam reiškia įstengti pasirinkti Tą, kuriam buvome sukurti, ir palenkti savo gyvenimą jo viešpatavimui. Savo širdies gelmėje jaučiate: visos žemės gėrybės, visos profesinės sėkmės, net žmogiškoji meilė, kurios trokštate, niekada negali iki galo patenkinti jūsų vidujiškiausių ir giliausių lūkesčių. Vien susitikimas su Jėzumi gali suteikti tikrą prasmę jūsų gyvenimui: „Tu, Viešpatie, mus sukūrei sau, ir nerami mūsų širdis, Kol tavyje nesiilsi”, – rašė šventasis Augustinas (Išpažinimai, I, 1). Nepaliaukite to ieškoję. Atkakliai to toliau siekite, nes nuo to priklauso jūsų visiška savirealizacija ir jūsų džiaugsmas.

5. Mieli bičiuliai, jei išmoksite atrasti Jėzų Eucharistijoje, mokėsite jį atrasti ir savo broliuose bei seseryse, pirmiausia neturtingiausiuose. Eucharistija, priimama su meile ir karštai adoruojama, tampa laisvės ir artimo meilės mokykla meilės įsakymui įgyvendinti. Jėzus kalba mums nuostabia savęs atidavimo ir meilės iki savo gyvybės paaukojimo kalba. Ar tai lengva? Ne, ir tai jūs žinote! Save užmiršti nelengva; tačiau tai nugręžia nuo savanaudiškos ir narcizinės meilės, kad atvertų žmogų save dovanojančios meilės džiaugsmui. Ši eucharistinė laisvės ir artimo meilės mokykla moko įveikti paviršutiniškus jausmus bei tvirtai įsišaknyti tiesoje ir gėryje; ji išlaisvina iš užsidarymo savyje ir nuteikia atsiverti kitiems, moko afektinę meilę paversti veiklia. Juk meilė nėra tik jausmas, tai taip pat valios aktas, kuriuo kito gerovei nuolatos teikiama pirmenybė savo gerovės atžvilgiu: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti” (Jn 15, 13).

Būtent tokios vidinės laisvės ir karštos artimo meilės moko mus Jėzus, idant sutiktume jį kituose, pirmiausia perkreiptame vargšo veide. Palaimintoji Teresė iš Kalkutos mėgo dalyti savo „vizitinę kortelę”, ant kurios buvo parašyta: „Tylos vaisius yra malda; maldos vaisius yra tikėjimas, tikėjimo vaisius – meilė, meilės vaisius – tarnavimas, tarnavimo vaisius – ramybė”. Štai susitikimo su Jėzumi kelias! Eikite pasitikti visų žmogiškų kančių degdami dosnumu ir kupini meilės, kurią Dievas žadina jūsų širdyse per Šventąją Dvasią: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25, 40). Pasauliui labai reikia didaus pranašiško broliškos meilės ženklo! Juk neužtenka „kalbėti” apie Jėzų; taip pat būtina leisti jį tam tikru būdu „pamatyti” per iškalbų liudijimą savo gyvenimu (plg. Novo millennio ineunte, 16).

Ir neužmirškite Kristaus ieškoti ir jo buvimą atpažinti Bažnyčioje. Bažnyčia yra tarsi jo išganomosios veiklos tąsa laike ir erdvėje. Joje ir per ją Jėzus šiandien toliau regimai rodosi, ir joje ir per ją žmonės gali jį sutikti. Savo parapijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse būkite svetingi vieni kitiems, taip leisdami augti tarpusavio bendrystei. Tai regimas Kristaus buvimo Bažnyčioje ženklas, nepaisant jį dažnai aptemdančių sienų, suręstų žmonių nuodėmės.

6. Todėl nenustebkite, jei savo kelyje neišvengsite susitikimo su Kryžiumi. Argi Jėzus nesakė savo mokiniams, kad kviečio grūdas turi kristi į žemę ir apmirti, kad duotų gausių vaisių (plg. Jn 12, 23–26)? Jis taip pat nurodė, kad jo gyvenimo atidavimas ligi mirties duos vaisių. Jūs žinote: po Kristaus prisikėlimo paskutinis žodis niekuomet nebepriklausys mirčiai. Meilė stipresnė už mirtį. Tai, kad Jėzus sutiko mirti ant kryžiaus, paversdamas jį gyvybės versme ir meilės ženklu, nėra nei silpnumas, nei mėgavimasis kančia. Jis tai padarė, kad mums laimėtų išganymą ir jau dabar leistų dalyvauti savo dieviškajame gyvenime.

Būtent šią tiesą norėjau priminti pasaulio jaunuoliams, 1984-aisiais, Šventųjų Atpirkimo metų pabaigoje, patikėdamas jiems didelį medinį kryžių. Nuo tada, rengiantis pasaulinėms jaunimo dienoms, jis pabuvojo įvairiose šalyse. Prie šio kryžiaus meldėsi šimtai tūkstančių jaunuolių. Jo papėdėje jie nusimetė juos slėgusias naštas ir suvokė, jog yra mylimi Dievo, ir daugelis jų net surado jėgų pakeisti gyvenimą.

Šiais metais, minint XX šio įvykio metines, kryžius bus iškilmingai sutiktas Berlyne, iš kur jis keliaus po visą Vokietiją ir kitais metais pasieks Kelną. Šiandien trokštu jums pakartoti anuomet mano ištartus žodžius: „Mieli jaunuoliai, <...> patikiu jums Kristaus kryžių! Neškite jį per pasaulį kaip Viešpaties Jėzaus meilės žmonijai ženklą ir skelbkite visiems, kad tiktai Kristaus mirtyje ir prisikėlime galime atrasti išganymą ir atpirkimą”.

7. Jūsų bendraamžiai tikisi, kad liudysite Tą, kurį sutikote ir kuris dovanoja jums gyvenimą. Kasdienio gyvenimo tikrovėje bebaimiškai liudykite, kad meilė stipresnė už mirtį. Dabar jūsų eilė priimti šį iššūkį! Tarnaukite skelbdami Gerąją Naujieną savo talentais ir jaunatvišku užsidegimu. Būkite karšti Jėzaus draugai, rodantys Viešpatį visiems trokštantiems jį pamatyti, pirmiausia tiems, kurie nuo jo labiausiai nutolę. Pilypas ir Andriejus nuvedė „graikus” pas Jėzų: Dievas pasinaudoja žmogiškąja draugyste, kad atvestų širdis prie dieviškosios meilės šaltinio. Jauskitės atsakingi už savo draugų ir bendraamžių evangelizaciją.

Švenčiausioji Mergelė Marija, visą savo gyvenimą paskyrusi uoliai Kristaus veido kontempliacijai, tegu nepaliaujamai išlaiko jus savo Sūnaus žvilgsnyje (plg. Rosarium Virginis Mariae, 10) ir palaiko rengiantis Kelne vyksiančiai Pasaulinei jaunimo dienai, kurios link kviečiu keliauti kupiniems atsakingo bei veiklaus užsidegimo. Nazareto Mergelė, rūpestinga ir kantri Motina, tegu ugdo jumyse įsimąstančią širdį ir moko nenukreipti savo žvilgsnio nuo Jėzaus, kad šiame laikiname pasaulyje būtumėte amžinojo pasaulio pranašai.

Iš visos širdies teikiu jums savo ypatingą palaiminimą. Tegu jis lydi jus jūsų kelyje!

Vatikanas, 2004 m. vasario 22 d.

JONAS PAULIUS II