1. Rugsėjo 27 d. minėsimos Pasaulinės turizmo dienos proga džiaugiuosi kreipdamasis į visus besidarbuojančius šiame žmogiškosios veiklos sektoriuje ir trokštu pasidalyti keliomis mintimis, iškeldamas pozityvius turizmo aspektus. Kaip jau esu minėjęs kitomis progomis, šis reiškinys padeda pagerinti ryšius tarp atskirų žmonių ir tautų; jei šie santykiai yra nuoširdūs, pagrįsti pagarba ir solidarumu, jie atveria vartus į taiką ir darnų sambūvį.

Daugelis smurto apraiškų, dėl kurių mūsų dienomis kenčia žmonija, kyla iš nesupratimo, taip pat kitų kultūrų vertybių bei tapatybės atmetimo. Todėl iš tokių situacijų dažnai išeitį galima rasti vieni kitus geriau pažįstant. Žvelgdamas į tai, mintimis apimu taip pat milijonus migrantų, kurie turi dalyvauti juos priimančios visuomenės gyvenime, vadovaudamiesi pirmiausia pagarba ir pripažindami kiekvieno žmogaus ar grupės tapatybę.

Pasaulinė turizmo diena ne tik siūlo puikią progą patvirtinti teigiamą turizmo indėlį kuriant teisingesnį ir taikingesnį pasaulį, bet taip pat apmąstyti konkrečias turizmo organizavimo ir praktikos sąlygas.

Žvelgdama į tai, Bažnyčia negali dar kartą nepakartoti savo esminių nuostatų, grindžiančių požiūrį į žmoniją ir istoriją. Aukščiausias principas, turintis vadovauti žmogiškajam sambūviui, yra pagarba kiekvieno žmogaus, kuris sukurtas pagal Dievo paveikslą ir dėl to kitam yra brolis, orumui.

Šiuo principu dera vadovautis visoje politinėje ir ekonominėje veikloje, į tai atkreipia dėmesį socialinis Bažnyčios mokymas; šis principas privalo įkvėpti sambūvį kultūrinėje ir religinėje plotmėje.

2. Šiemetinė Pasaulinės turizmo dienos tema yra „Sportas ir turizmas – dvi gyvosios jėgos, tarnaujančios tarpusavio supratimui, kultūrai ir visuomenių plėtrai”. Sportas ir turizmas pirmiausia siejasi su laisvalaikiu, kurio metu dera skatinti veiklą, tarnaujančią fizinei ir dvasinei plėtrai. Daugelyje situacijų turizmas ir sportas yra ypač susiję ir sąlygoja vienas kitą, pavyzdžiui, kai sportas tampa pagrindine priežastimi leistis į kelionę tiek savo krašte, tiek užsienin. Turizmą ir sportą glaudžiai sieja didieji sporto įvykiai, kuriuose dalyvauja regiono ar viso pasaulio šalys; tai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės, jos neturi prarasti savo kilnaus tikslo – puoselėti sambūvio, supratimo ir draugystės idealus.

Tai taip pat pasakytina ir apie mažiau viešo dėmesio sulaukiančius įvykius, pavyzdžiui, mokyklų ar vietinių draugijų organizuojamus sporto renginius. Kitais atvejais tam tikros sporto šakos praktikavimas tampa atostogų ar kelionės planavimo priežastimi. Sporto reiškinys daro įtaką ne tik rinktiniams sportininkams, jų komandoms ir jų aistruoliams, bet ir veikia visuomeninius klubus, daugelį šeimų, jaunimą, vaikus, galiausiai visus žmones, pasirenkančius fizinį aktyvumą kaip vieną pagrindinių savo kelionės elementų.

Kadangi ši veikla apima tokią daugybę žmonių, neturėtų stebinti, kad nepaisant skelbiamų kilnių idealų pasitaiko piktnaudžiavimų ir iškrypimų. Tarp kitų reiškinių negalima nepaminėti perdėtos komercializacijos, agresyvios konkurencijos, smurto žmonių ir daiktų atžvilgiu, kai net niokojama aplinka ar niekinama renginio šeimininkų kultūrinė tapatybė.

3. Apaštalas Paulius, Korinto krikščionims vaizduodamas krikščioniškąjį gyvenimą, pasitelkė atleto įvaizdį kaip pastangų ir ištvermės pavyzdį (plg. 1 Kor 9, 24–25). Tikram sportavimui būdingas mokėjimas susilaikyti ir atsižadėti. Taip pat dažnai reikalinga gera komandos dvasia, pagarbi nuostata, kitų turimų privalumų vertinimas, garbingas rungtyniavimas ir nuolankumas pripažįstant savo ribotumus. Trumpai sakant, sportas, ypač mažiau konkurencinėmis formomis, nuteikia šventiškam ir draugiškam sambūviui.

Todėl sportas taip pat krikščioniui gali padėti ugdytis pagrindines dorybes – apdairumą ir teisingumą, jėgą ir ištvermę, – siekiant gauti, pasak Pauliaus, „nevystantį” vainiką.

4. Žinoma, turizmas tapo dideliu akstinu sportuoti. Turizmo teikiamos galimybės, tarp jų įvairiopa veikla, kylanti iš paties turizmo ar jo veikiama, iš tikrųjų pagausino žmonių, vertinančių sportą ar laisvalaikiu sportuojančių. Kartu atsirado daugiau progų įvairioms tautoms ir kultūroms susitikti tarpusavio supratimo ir darnos atmosferoje.

Todėl, atsižvelgdamas į, deja, pasitaikančius piktnaudžiavimus, kuriems reikia skirti deramą dėmesį, noriu karštai ir su nauja viltimi paraginti propaguoti sportą, „ginantį silpnuosius, nė vieno neišskiriantį, išlaisvinantį jaunuolius iš apatijos bei abejingumo pinklių, žadinantį jų sveiką varžybų nuostatą; sportą, paveikiantį skurdesnių šalių emancipaciją, padedantį kovoti su nepakantumu, ugdyti broliškesnį ir solidaresnį pasaulį; sportą, žadinantį meilę gyvenimui, mokantį aukojimosi, pagarbos ir atsakomybės, leidžiantį tinkamai įvertinti kiekvieną žmogų” (plg. Jono Pauliaus II homilija Sportininkų jubiliejaus proga 2000 m. spalio 29 d., 3).

Šiomis mintimis raginu visus sportuojančius turizmo srityje, taip pat visus sportininkus ir tuos, kurie sieja sportą su turizmu, ir toliau uoliai siekti tų kilnių tikslų, o kiekvienam iš jų prašau gausių Dievo palaiminimų.

Vatikanas, 2004 m. gegužės 30 d., Sekminių iškilmė

JONAS PAULIUS II