1. Šv. Jokūbo laiške skaitome: „Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti“ (Jok 3, 10). Šventajame Rašte primenama, kad žodžiams būdinga ypatinga jėga, ir jie gali žmones vienyti arba skirti, megzdami draugystės saitus arba žadinti priešiškumą.

Tai ne tik galioja žodžiams, vieno asmens sakomiems kitam, bet ir tinka visų lygių komunikavimui. Šiuolaikinė technologija teikia mums pavyzdžio neturinčių galimybių tiesai apie mūsų išgelbėjimą Jėzuje Kristuje skleisti ir darnai bei susitaikinimui skatinti. Tačiau netikęs naudojimasis ja gali padaryti nesuskaičiuojamos žalos, duodamas pradžią nesusipratimams, prietarams ir konfliktams. 2005 m. Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai parinkta tema „Visuomenės komunikavimo priemonės tautų tarpusavio supratimo tarnyboje“ iškelia aikštėn neatidėliotiną užduotį – skatinti žmonių šeimos vienybę tinkamai naudojantis šiais didžiuliais ištekliais.

2. Svarbus būdas to siekti yra švietimas. Komunikavimo priemonės gali informuoti milijardus žmonių apie kitas pasaulio dalis ir kitas kultūras. Jos pagristai vadinamos pirmutiniu šiuolaikinės epochos areopagu, „pagrindiniu informacijos bei ugdymo įrankiu, individualios, šeiminės ir socialinės elgsenos vadovu bei įkvėpėju“ (Redemptoris missio, 37). Tikslus žinojimas skatina supratimą, išsklaido prietarus ir žadina troškimą daugiau pasimokyti. Ypač vaizdams būdinga galia perteikti ilgalaikius įspūdžius ir formuoti tam tikrą elgesį. Vaizdai moko žmones, kaip jie turėtų vertinti kitų grupių ir tautų narius, subtiliai įtaigodami, ar jie laikytini draugais ar priešais, sąjungininkais ar potencialiais priešininkais.

Vaizduojant kitus kaip priešus, sėjamos konfliktų, nesunkiai galinčių virsti smurtu, karu ar net genocidu, sėklos. Užuot statydinusios vienybę ir tarpusavio supratimą, komunikavimo priemonės gali juodinti kitas visuomenines, etnines, religines grupes, kurstydamos baimę ir neapykantą. Atsakingiesiems už to, kas perteikiama per komunikavimo priemones, stilių ir turinį tenka rimta pareiga garantuoti, kad to neįvyktų. Kita vertus, komunikavimo priemonės turi didžiulį potencialą skatinti tarp tautų taiką ir tiesti dialogo tiltus, pertraukdamos fatališką smurto, priespaudos ir naujo smurto, šiandien taip paplitusio, ratą. Anot šv. Pauliaus, kurio žodžiais remiasi šių metų Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Rom 12, 21).

3. Toks indėlis, kuriuo prisidedama prie taikos įgyvendinimo, yra vienas iš būdų komunikavimo priemonėms burti tautas; kitas būdas – komunikavimo priemonių įtaka sparčiai telkiant pagalbą gamtos katastrofų ištiktiems žmonėms. Buvo didelė paguoda matyti, kaip sparčiai tarptautinė bendrija atsiliepė į neseniai įvykusią cunamio sukeltą nelaimę, pareikalavusią nesuskaičiuojamų aukų. Sparta, kuria šiandien sklinda naujienos, aiškiai didina galimybes laiku imtis praktinių priemonių didžiausiai galimai paramai suteikti. Taip komunikavimo priemonės gali padaryti nepaprastai daug gera.

4. Vatikano II Susirinkimas mums priminė: „Deramam naudojimuisi šiomis priemonėmis būtina, kad visi, kurie jomis naudojasi, būtų susipažinę su moralės normomis ir jų tvirtai laikytųsi“ (Inter mirifica, 4).

Pagrindinis etinis principas yra štai šis: „Žmogus ir žmonių bendruomenė yra visuomenės komunikavimo priemonių naudojimo tikslas ir matas; komunikuoti turėtų žmogus su žmogumi, ir tai turėtų tarnauti visapusiškam žmogaus vystymuisi“ (Visuomenės komunikavimo etika, 21). Pirmiausia patys komunikuotojai turėtų savo gyvenime praktikuoti vertybes bei elgsenas, kurias norėtų perteikti kitiems. Ypač reikalinga įsipareigoti bendrajam gėriui – gėriui, kurio neriboja siauri tam tikros grupės ar tautos interesai, bet kuris aprėpia visų poreikius ir interesus, visos žmonių šeimos gerovę (plg. Pacem in terris, 132). Komunikuotojai turi galimybę skatinti tikrąją gyvybės kultūrą, atsisakydami dalyvauti suokalbyje prieš gyvybę (plg. Evangelium vitae, 17), ir perteikti tiesą apie kiekvieno žmogaus vertingumą ir kilnumą.

5. Viso komunikavimo modelis ir pavyzdys aptinkamas pačiame Dievo Žodyje. „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų“ (Žyd 1, 1). Įsikūnijęs Žodis įsteigė naują sandorą tarp Dievo ir jo tautos – sandorą, suvienijančią mus vieną su kitu į bendruomenę. „Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę“ (Ef 2, 14).

Šią Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną meldžiu, kad komunikavimo priemonėse besidarbuojantys vyrai ir moterys sugriautų mūsų pasaulyje stovinčias sienas, skiriančias vieną nuo kitos tautas bei nacijas ir skatinančias nesupratingumą bei nepasitikėjimą; kad jie mokėtų pasinaudoti turimais ištekliais draugystės ir meilės saitams, kurie yra aiškūs Dievo karalystės pradžios žemėje ženklai, stiprinti.

Vatikanas, 2005 m. sausio 24 d., Šv. Pranciškaus Salezo šventė

JONAS PAULIUS II