1. „Mane nobiscum, Domine!“
Pasilik su mumis, Viešpatie! (plg. Lk 24, 29).
Šiais žodžiais, saulei leidžiantis pirmąją savaitės dieną,
kai atsitiko neįtikėtinas dalykas,
mokiniai kelyje į Emausą
pakvietė paslaptingą Pakeleivį
pasilikti su jais.
Kaip buvo pažadėjęs, Kristus prisikėlė,
tačiau jie to dar nežinojo.
Nepaisant to, žodžiai, kuriuos Pakeleivis jiems kalbėjo pakeliui,
uždegė jų širdis.
Todėl jie jam tarė: „Pasilik su mumis”.
Susėdę už vakarienės stalo, jie pažino jį,
kai jis „laužė duoną“, –
ir staiga jis pranyko.
Prieš jų akis liko perlaužta duona.
Jų širdyse aidėjo švelnus jo žodžių garsas.

2. Brangūs broliai ir seserys,
Eucharistijos Žodis ir Duona,
Velykų slėpinys ir dovana,
amžiams liko nuolatinis
Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo atminimas!
Šią Velykų dieną
kartu su visais pasaulio krikščionimis
mes irgi kartojame šiuos žodžius:
nukryžiuotasis ir priskėlusysis Jėzau, pasilik su mumis!
Pasilik su mumis, per istoriją keliaujančios žmonijos
ištikimas bičiuli ir patikima atspara!
Gyvasis Tėvo Žodi,
įkvėpk vilties ir pasitikėjimo visiems
ieškantiems tikrosios savo gyvenimo prasmės.
Amžinojo gyvenimo Duona,
maitink visus alkstančius
tiesos, laisvės, teisingumo ir taikos.

3. Pasilik su mumis, gyvasis Tėvo Žodi,
ir išmokyk mus taikos žodžių ir darbų –
taikos mūsų pasauliui, pašventintam tavo krauju
ir permerktam tokios daugybės nekaltų aukų kraujo;
taikos Vidurio Rytų ir Afrikos šalims,
kur tebesilieja tiek daug kraujo;
taikos visai žmonijai,
tebegyvenančiai brolžudiškų karų šešėlyje.
Pasilik su mumis, amžinojo gyvenimo Duona,
laužoma ir dalijama susirinkusiems prie stalo;
taip pat suteik mums jėgų parodyti dosnų solidarumą
su daugybę tų, kurie net šiandien miršta iš skurdo ir bado,
yra pakertami fatališkų epidemijų ar
niokojami neapsakomų gamtinių nelaimių.
Tavo prisikėlimo galia
tetampa jie ir naujo gyvenimo dalininkais.

4. Mums, trečiojo tūkstantmečio vyrams ir moterims,
reikia tavęs, prisikėlusysis Viešpatie!
Pasilik su mumis dabar ir iki laikų pabaigos.
Padaryk, kad tautų materialinė pažanga
niekada netemdytų dvasinių vertybių,
kurios yra jų civilizacijos siela.
Palaikyk, meldžiame, mus mūsų kelionėje.
Tavimi tikime, į tave dedame savo viltis,
nes tu vienintelis turi amžinojo gyvenimo žodžius (plg. Jn 6, 68).
„Mane nobiscum, Domine!“ Aleliuja!