Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Tikėjimo metų katechezė tema „Tiesos Dvasia“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 19
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Piazza San Pietro Mercoledì, 15 maggio 2013
DATA: 2013-05-15
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (396), 2013, p. 3.
SERIJA: Tikėjimo metai
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (396), 2013, p. 3.
SKIRSNIAI

Popiežius Pranciškus

Bendrosios audiencijos katechezė
[Tiesos Dvasia]

2013 m. gegužės 15 d.

Šiandien norėčiau kalbėti apie Šventosios Dvasios veikimą – Bažnyčios ir kiekvieno iš mūsų vedimą į tiesą. Pats Jėzus sako mokiniams: Šventoji Dvasia jus „ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13), nes ji yra „Tiesos Dvasia“ (plg. Jn 14, 17; 15, 26; 16, 13).

Gyvename laikais, kai gana skeptiškai žvelgiama į tiesą. Benediktas XVI daug kartų yra kalbėjęs apie reliatyvizmą, apie tendenciją manyti, kad nėra nieko galutinio, jog tiesa kyla iš susitarimo ar noro. Kyla klausimas: ar yra „tikroji“ tiesa? Kas yra tiesa? Ar galime ją pažinti? Ar įmanoma ją surasti? Romos prokuratorius Poncijus Pilotas, kai Jėzus jam paaiškino giliąją savo misijos prasmę, paklausė: „Kas yra tiesa?“ (Jn 18, 37. 38). Pilotas negeba suprasti, kad Tiesa stovi prieš jį, neįstengia Jėzuje įžvelgti tiesos veido, kuris yra Dievo veidas. O Jėzus būtent yra Tiesa, kuri atėjus laiko pilnatvei „tapo kūnu“ (Jn 1, 1. 14), apsigyveno tarp mūsų, kad mes ją pažintume. Tiesos neįmanoma paimti kaip daikto, ją reikia sutikti. Neįmanoma tiesos užvaldyti, ji yra susitikimas su Asmeniu.

Kas įgalina mus pažinti, kad Jėzus yra tiesos Žodis, viengimis Dievo Tėvo Sūnus? Šv. Paulius moko, jog „nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Kor 12, 3). Būtent Šventoji Dvasia, mums dovanota prisikėlusio Kristaus, įgalina mus atpažinti Tiesą. Jėzus ją vadina „Parakletu“, ta, kuri ateina mums padėti, kuri yra šalia mūsų, palaiko mus kelyje į tiesos pažinimą; per Paskutinę vakarienę Jėzus pažada apaštalams atsiųsti Šventąją Dvasią, kuri visko išmokys ir primins jo žodžius (plg. Jn 14, 26).

Kaip Šventoji Dvasia veikia mūsų ir Bažnyčios gyvenime vesdama mus į tiesą? Visų pirma ji primena ir įspaudžia į tikinčiųjų širdis Jėzaus ištartus žodžius, o per šiuos žodžius – kaip skelbė jau Senojo Testamento pranašai – mūsų širdyse įrašomas Dievo įstatymas, kuris tampa mūsų pasirinkimų principu, vadovauja kasdienos elgsenai, tampa gyvenimo taisykle. Išsipildo didžioji Ezekielio pranašystė: „Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį. Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu, kad gyventumėte pagal mano įstatus“ (Ez 36, 25–27). Mūsų veiksmai gimsta mūsų viduje; būtent širdis turi atsiversti į Dievą, o Šventoji Dvasia ją perkeičia, jei mes Jai atsiveriame.

Šventoji Dvasia, kaip žada Jėzus, veda į „tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13); ji veda mus ne tik į susitikimą su Jėzumi, Tiesos pilnatve, bet ir į Tiesos „vidų“, į vis gilesnę bendrystę su Jėzumi, leidžia suprasti Dievo dalykus. Savo jėgomis mes to nepasiektume. Jei Dievas nesuteiktų mums savo šviesos, mūsų krikščioniškumas būtų paviršutiniškas. Bažnyčios Tradicija moko, kad Tiesos Dvasia sužadina mūsų „tikėjimo nuovoką“ (sensus fidei), kurios dėka, kaip teigia Vatikano II Susirinkimas, Bažnyčios Magisteriumo vadovaujama Dievo tauta neprarandamai laikosi perduoto tikėjimo, padedama teisingo sprendimo gilinasi į jį ir tobuliau pritaiko savo gyvenime (plg. Lumen gentium, 12). Pabandykime savęs paklausti: ar esu atviras Šventosios Dvasios veikimui, ar meldžiu, kad mane apšviestų, paskatintų daugiau dėmesio skirti Dievo dalykams? Kasdien turime melsti: „Šventoji Dvasia, padaryk, kad mano širdis būtų atvira Dievo žodžiui, atvira gėriui, kad kiekvieną dieną ji būtų atvira Dievo grožiui.“ Norėčiau visų paklausti: kiek iš jūsų kasdien meldžiatės Šventajai Dvasiai? Tokių nedaug, o juk turėtume paklausyti Jėzaus ir kasdien melsti Šventosios Dvasios, kad ji atvertų mūsų širdis Jėzui.

Pamąstykime apie Mariją, kuri „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19. 51). Šventosios Dvasios veikimo dėka įgyvendinamas ir ugdomas gebėjimas priimti tikėjimo žodžius bei tiesas ir taikyti juos gyvenime. Šia prasme turime mokytis iš Marijos, iš naujo išgyventi jos „taip“, visišką pasirengimą priimti Dievo Sūnų į savo gyvenimą, kuris nuo tol tapo perkeistas. Šventosios Dvasios veikimu Tėvas ir Sūnus apsigyvena pas mus: gyvename Dieve ir iš Dievo. Bet ar iš tikrųjų mūsų gyvenimas įkvėptas Dievo? Kiek dalykų man svarbiau už Dievą.

Brangūs broliai ir seserys, leiskime, kad mus užlietų Šventosios Dvasios šviesa, leiskimės vedami į Dievo Tiesą – jis yra vienintelis mūsų gyvenimo Viešpats. Šiais Tikėjimo metais paklauskime savęs, ar žengėme konkrečių tikėjimo žingsnių, kad geriau pažintume Kristų ir tikėjimo tiesas, skaitydami ir apmąstydami Šventąjį Raštą, studijuodami Katekizmą, reguliariai priimdami sakramentus. Ką darome, kad tikėjimas duotų kryptį visam mūsų gyvenimui. Neįmanoma būti „laikinais“ krikščionimis – tik kartais ir tik tam tikromis sąlygomis, tik priimant tam tikrus sprendimus. Taip negalima būti krikščionimis, krikščioniu esama kiekvieną akimirką! Visiškai! Kristaus tiesa, kurios Šventoji Dvasia mus moko ir kurią mums dovanoja, visada ir visuotinai susijusi su mūsų kasdieniu gyvenimu. Dažniau jos šaukimės, kad padėtų mums eiti Kristaus mokinių keliu. Šaukimės jos kasdien. Siūlau jums: kasdien šaukimės Šventosios Dvasios, ir ji priartins mus prie Jėzaus Kristaus.