Tikėjimo simbolyje, kuriuo kiekvieną sekmadienį išpažįstame tikėjimą, mes teigiame: „Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.“ Tai vienintelė tiesioginė nuoroda į sakramentą Credo simbolyje. Krikštas yra tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo „vartai“. Prisikėlęs Kristus apaštalams paveda: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 15–16). Bažnyčios misija yra evangelizuoti ir atleisti nuodėmes per Krikšto sakramentą. Tačiau grįžkime prie Credo žodžių. Teiginį galime padalyti į tris dalis: „pripažįstu“; „vieną Krikštą“; „nuodėmėms atleisti“.

1. „Pripažįstu.“ Ką tai reiškia? Šis iškilmingas teiginys nurodo didžiulę dalyko, tai yra Krikšto, svarbą. Tardami šiuos žodžius patvirtiname savo tikrąją Dievo vaikų tapatybę. Krikštas tam tikra prasme yra krikščionio tapatybės kortelė, gimimo pažymėjimas, gimimo Bažnyčiai aktas.Visi jūs žinote dieną, kada gimėte, ir švenčiate gimtadienį, tiesa? Visi mes švenčiame gimtadienį. Tad jūsų paklausiu, jau esu klausęs keletą kartų: kas iš jūsų atsimena savo Krikšto datą? Pakelkite rankas; jų nedaug (neklausiu vyskupų, nes nenoriu jų sutrikdyti…). Padarykime taip: šiandien, kai grįšite į namus, paklauskite, kurią dieną buvote pakrikštyti, sužinokite, nes tai yra jūsų antrasis gimtadienis. Pirmasis gimtadienis yra gimimas gyvenimui, o antrasis – gimimas Bažnyčiai. Tai namų užduotis: sužinokite savo gimimo Bažnyčiai dieną ir padėkokite Viešpačiui, nes Krikštu jis atvėrė mums savo Bažnyčios duris. Su Krikštu susijęs ir mūsų tikėjimas nuodėmių atleidimu. Atgailos, arba Išpažinties, sakramentas yra tarsi „antrasis Krikštas“, kuris visada primena pirmąjį ir jį sustiprina. Šia prasme Krikšto diena yra gražios visą gyvenimą trunkančios kelionės link Dievo pradžia, atsivertimo kelionės, nuolat palaikant Atgailos sakramentui. Pagalvokite apie tai: eidami išpažinti savo silpnybių, savo nuodėmių, einame prašyti Jėzaus atleidimo, tačiau drauge einame atnaujinti savo Krikšto per tą atleidimą. Ir tai yra gražu, tai tarsi švęsti Krikštą per kiekvieną Išpažintį. Išpažintis nėra pabuvimas kankinimų kambaryje, bet šventė. Išpažintis skirta pakrikštytiesiems! Idant išlaikytume švarų krikščioniškojo orumo baltą drabužį!

2. Kitas elementas: „vienas Krikštas“. Šis pasakymas primena apaštalo Pauliaus žodžius: „Vienas Viešpats, vienas tikėjimas ir vienas krikštas“ (Ef 4, 5). „Krikštas“ pažodžiui reiškia „panardinimas“, ir iš tikrųjų šį sakramentą sudaro tikras dvasinis panardinimas į Kristaus mirtį, iš kur kartu su Juo išnyrame kaip nauji kūriniai (plg. Rom 6, 4). Tai atgaivinantis ir nušviečiantis apsiplovimas. Jis atgaivina, nes be gimimo iš vandens ir Dvasios niekas negali įžengti į Dangaus Karalystę (plg. Jn 3, 5). Nušviečia, nes per Krikštą žmogus pripildomas Kristaus malonės, Kristaus – tikrosios šviesos, kuri apšviečia kiekvieną žmogų (plg. Jn 1, 9) ir išsklaido nuodėmės tamsybes. Todėl per Krikšto apeigas tėvai laiko uždegtą žvakę, ženklinančią šį nušvietimą; Krikštas mus apšviečia iš vidaus Jėzaus šviesa. Šios dovanos galia pakrikštytasis kviečiamas pats tapti „šviesa“ – gauto tikėjimo šviesa – savo broliams, ypač tiems, kurie yra tamsoje ir savo gyvenimo horizonte nemato prošvaisčių.

Galime savęs klausti: ar Krikštas man yra tik praeities faktas, apsiribojantis data – ta, kurią šiandien stengsitės sužinoti, – ar gyva tikrovė, susijusi su mano dabartimi, kiekvienu momentu? Ar jautiesi stiprus ta galia, kurią duoda Kristus savo mirtimi ir prisikėlimu? Ar jautiesi prislėgtas, bejėgis? Krikštas teikia stiprybę, jis duoda šviesą. Ar jautiesi apšviestas iš Kristaus sklindančios šviesos? Ar esi šviesos vyras, šviesos moteris? Ar esi aptemęs žmogus, be Jėzaus šviesos? Reikia priimti Krikšto malonę, kuri yra dovana, ir tapti šviesa visiems!

3. Galiausiai trumpai apie trečią elementą – „nuodėmėms atleisti“. Krikšto sakramentu atleidžiamos visos nuodėmės, gimtoji nuodėmė ir visos asmeninės nuodėmės, taip pat visos bausmės už nuodėmes, nuodėmių pasekmės. Krikštas atveria duris iš tikrųjų naujam gyvenimui, neapsunkintam neigiamos praeities, kuriame jau juntamas Dangaus Karalystės grožis ir gerumas. Tai galingas Dievo gailestingumo įsikišimas į mūsų gyvenimą siekiant mūsų išganymo. Šis gelbstintis įsikišimas nepanaikina mūsų žmogiškos prigimties silpnumo – visi esame silpni, visi esame nusidėjėliai – ir neatima atsakomybės prašyti atleidimo kaskart suklydus. Negaliu krikštytis daugiau kaip vieną kartą, tačiau galiu eiti išpažinties ir taip atnaujinti Krikšto malonę. Tai tarsi dar kartą priimti Krikštą. Viešpats Jėzus yra toks geras, kad niekad nepavargsta mums atleisti. Net tuomet, kai Krikštu atvertos durys, kad įeitume į Bažnyčią, šiek tiek priveriamos dėl mūsų silpnybių bei nuodėmių, Išpažintis vėl jas atidaro; ji yra tarsi antras Krikštas, kuris viską mums atleidžia ir mus nušviečia, kad žengtume pirmyn nušviesti Viešpaties šviesos. Eikime pirmyn džiugiai, nes gyvenimas turi būti išgyvenamas su Jėzaus Kristaus džiaugsmu; tai yra Viešpaties malonė.