Šiandien, kalbėdami apie santuoką, baigiame katechezių ciklą, skirtą sakramentams. Šis sakramentas veda mus į pačią Dievo plano šerdį: tai Sandoros su savo tauta, tai yra su mumis visais, bendrystės planas. Pradžios knygoje, kuri yra pirmoji Biblijos knyga, vainikuojant pasakojimą apie pasaulio sukūrimą sakoma: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos... Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu“ (Pr 1, 27; 2, 24). Dievo paveikslas – tai sutuoktinių pora, vyras ir moteris, abu kartu, ne vien vyras ir ne vien moteris, bet abu. Tai yra Dievo paveikslas: meilė, Dievo sandora su mumis išreiškiama šioje vyro ir moters sandoroje. Tai labai gražu! Esame sukurti, idant mylėtume atspindėdami Dievą ir jo meilę. Santuokinėje sąjungoje vyras ir moteris įvykdo šį pašaukimą, paženklintą tarpusavio ryšio ir pilnutinės bei galutinės gyvenimo bendrystės.

Kai vyras ir moteris švenčia Santuokos sakramentą, Dievas tarsi „atsispindi“ juose; Jis įspaudžia juose savo bruožus ir neišdildomos savo meilės žymę. Santuoka yra Dievo meilės mums ikona. Iš tikrųjų Dievas taip pat yra bendrystė: trys Asmenys – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia amžinai gyvena tobuloje vienybėje. Būtent tai yra santuokos slėpinys: Dievas iš dviejų sutuoktinių padaro vieną gyvenimą. Biblijoje vartojamas stiprus pasakymas „vienas kūnas“ – tokia intymi yra vyro ir moters sąjunga santuokoje. Būtent tai ir yra santuokos slėpinys – tai Dievo meilė, atsispindinti poroje, nusprendusioje gyventi kartu. Todėl vyras palieka savo namus, savo tėvų namus ir eina gyventi su savo žmona, susivienija su ja taip stipriai, kad du, kaip sakoma Biblijoje, tampa vienu kūnu.

Šv. Paulius Laiške efeziečiams pabrėžia, kad krikščionys sutuoktiniai atspindi didelį slėpinį: Kristaus įsteigtą ryšį su Bažnyčia, santuokinį ryšį (plg. Ef 5, 21–33). Bažnyčia yra Kristaus sutuoktinė. Toks yra jų santykis Tai reiškia, kad Santuoka atitinka specifinį pašaukimą ir turi būti suvokiama kaip pašventinimas (plg. Gaudium et spes, 48; Familiaris consortio, 56). Tai yra pašventinimas: vyras ir moteris pašventinami jų meilėje. Sutuoktiniams sakramento galia pavedama tikra misija, kad jie, pradėdami nuo paprastų kasdienių dalykų, padarytų regimą meilę, kuria Kristus myli Bažnyčią ir toliau atiduodamas už ją savo gyvenimą ištikimai ir tarnystės dvasia.

Išties nuostabus Dievo planas glūdi Santuokos sakramente! Jis skleidžiasi per žmogiškojo būvio paprastumą ir trapumą. Gerai žinome, kiek daug sunkumų ir išbandymų patiria sutuoktiniai. Svarbu išlaikyti gyvą ryšį su Dievu, kuris yra jų santuokinio ryšio pamatas. O tikras ryšys visuomet yra su Viešpačiu. Kai šeima meldžiasi, šis ryšys išsaugojamas. Kai vyras meldžiasi už žmoną ir žmona – už vyrą, jų ryšys tampa stiprus; vienas meldžiasi už kitą. Tiesa, kad santuokiniame gyvenime yra daug sunkumų, daugybė; tai trūksta darbo, tai pinigų, tai vaikai turi problemų. Daugybė sunkumų. Labai dažnai vyras ir žmona tampa irzlūs ir ginčijasi tarpusavyje. Santuokoje visada yra ginčų, kartais net lėkštės ima skraidyti. Tačiau tai neturi mūsų liūdinti, tai žmogiškoji būklė. Paslaptis ta, kad meilė stipresnė už ginčo akimirkas, todėl aš visada patariu sutuoktiniams: dieną, kai ginčijotės, būtinai užbaikite susitaikydami. Visada! O kad susitaikytumėte, nebūtina kviesti į namus Jungtinių Tautų. Pakanka mažo gesto, glamonės, ir tai tepraeina! O rytoj pradėk iš naujo. Tai ir yra gyvenimas – eiti pirmyn, eiti pirmyn drąsiai ir trokštant gyventi kartu. Tai yra didinga, gražu! Santuokinis gyvenimas yra toks gražus dalykas, turime jį visada saugoti, saugoti vaikus. Kitomis progomis šioje aikštėje esu minėjęs, kas labai padeda santuokiniame gyvenime. Tai trys žodžiai, kuriuos nuolatos reikia sakyti, tie trys žodžiai – prašau, ačiū, atsiprašau – privalo būti mūsų namuose. Trys stebuklingi žodžiai. Prašau, ar galima: kad neįsiveržtume į sutuoktinių gyvenimą. Prašau, o ką tu galvoji? Prašau, leisk man. Ačiū: dėkoti savo sutuoktiniui; ačiū tau už tai, ką dėl manęs padarei. Kaip gražu dėkoti! Kadangi visi klystame, yra dar vienas žodis, kurį kiek sunku ištarti, bet būtina: atsiprašau. Prašau, ačiū ir atsiprašau. Vartojant šiuos tris žodžius, vyrui meldžiantis už žmoną ir žmonai už vyrą, turint įprotį susitaikyti iki dienos pabaigos, santuoka eis pirmyn. Trys stebuklingi žodžiai, malda ir visuomet susitaikymas. Telaimina jus Viešpats ir melskitės už mane.