Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
PRISTATYMAS
Katechezės apie šeimą. Tema „Santuoka – kūrinijos šedevras“ / Vertė ir skelbė BŽ.
TURINYS
ŽYMĖS
Santuoka
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 740
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Piazza San Pietro Mercoledì, 29 aprile 2015 La Famiglia - 12. Matrimonio (I)
DATA: 2015-04-29
PIRMINIS ŠALTINIS: „Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (420), 2015, p. 3–4.
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS

		
LEIDINIAI
„Bažnyčios žinios“ Nr. 6 (420), 2015, p. 3–4.
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Bendrosios audiencijos katechezė Šeima. 12. Santuoka (I)

2015 m. balandžio 29 d.

Apmąstę pirminį Dievo planą vyrui ir moteriai kaip porai, apžvelgę du pasakojimus iš Pradžios knygos, dabar kreipiamės tiesiogiai į Jėzų.

Evangelistas Jonas savo Evangelijos pradžioje pasakoja Kanos vestuvių epizodą, kur dalyvavo Mergelė Marija su Jėzumi ir pirmaisiais mokiniais (plg. Jn 2, 1–11). Jėzus ne tik dalyvavo tose vestuvėse, bet ir „išgelbėjo šventę“, padarydamas vyno stebuklą! Taigi pirmąjį iš stebuklingų ženklų, kuriais jis apreiškė savo šlovę, Jėzus įvykdė sutuoktuvių aplinkoje, ir tai buvo jo didelio palankumo naujajai šeimai gestas, paskatintas motiniško Marijos rūpinimosi. Tai primena mums Pradžios knygą, kai Dievas užbaigia kūrimo darbą, sukurdamas savo šedevrą – vyrą ir moterį. O čia Jėzus pradeda savo stebuklus per šį šedevrą – per vyrą ir moterį – vestuvių pokylyje. Tuo Jėzus mus moko, kad visuomenės šedevras yra šeima: vyras ir moteris, kurie myli vienas kitą! Tai yra šedevras!

Nuo Kanos vestuvių daug dalykų pasikeitė, tačiau tas Kristaus „ženklas“ perduoda visada galiojančią žinią.

Šiandien atrodo nelengva kalbėti apie santuoką kaip šventę, atsinaujinančią laiko tėkmėje įvairiais sutuoktinių gyvenimo laikotarpiais. Tiesa ta, kad tolydžio vis mažiau žmonių tuokiasi; tai yra faktas: jauni žmonės nenori tuoktis. Taip pat daugelyje šalių daugėja skyrybų, o vaikų mažėja. Dėl sunkumų išlikti kartu – tiek kaip porai, tiek kaip šeimai – vis dažniau ir vis greičiau šie ryšiai sutraukomi, o vaikams pirmiems tenka patirti to padarinius. Pamąstykime, kad skyrybų pirmosios, svarbiausios, labiausiai kenčiančios aukos yra vaikai. Jei nuo mažų dienų patirtum, kad santuoka yra „laikinas“ ryšys, savaime taip ir būtų. Iš tikrųjų daug jaunų žmonių linkę išsižadėti neišardomos sąjungos ir išliekančios šeimos plano. Manau, kad turime labai rimtai apmąstyti, kodėl tiek daug jaunimo „neturi noro“ tuoktis. Tai yra ta laikinumo kultūra... Viskas yra laikina, atrodo, kad nieko nėra galutinio.

Tai, kad jauni žmonės nenori tuoktis, šiandien yra vienas iš susirūpinimą keliančių dalykų. Kodėl jie nesituokia? Kodėl dažnai renkasi bendrą gyvenimą ir labai dažnai „ribotą atsakomybę“? Kodėl daugelio – net tarp pakrikštytųjų – pasitikėjimas santuoka ir šeima silpnas? Svarbu pasistengti tai suprasti, jei norime, kad jauni žmonės rastų teisingą kelią. Kodėl jie nepasitiki šeima?

Sunkumai yra ne tik ekonominiai, nors šie iš tikrųjų svarbūs. Daugelis mano, kad pastaraisiais dešimtmečiais įvykę pokyčiai atsirado dėl moterų emancipacijos. Tačiau net ir šis argumentas yra negaliojantis, jis apgaulingas, jis nėra teisingas! Vyriškasis mačizmas visuomet siekia dominuoti moters atžvilgiu. Mes atrodome apgailėtinai kaip Adomas, kai Dievas jo paklausė: „Kodėl tu valgei medžio vaisių?“, o jis atsakė: „Moteris man davė.“ Moteris kalta. Vargšė moteris! Privalome ginti moteris! Iš tikrųjų beveik visi vyrai ir moterys norėtų stabilaus emocinio saugumo, tvirtos santuokos ir laimingos šeimos. Šeima yra tarp labiausiai jaunimo vertinamų dalykų; tačiau, bijodami suklysti, daugelis nenori net svarstyti apie tai. Kad ir būdami krikščionys, jie negalvoja apie sakramentinę santuoką, vienintelės ir neatšaukiamos sandoros ženklą, tampantį tikėjimo liudijimu. Galbūt baimė suklysti yra didžiausia kliūtis priimti Kristaus žodį, kuris žada malonę santuokinei sąjungai ir šeimai.

Iškalbingiausias krikščioniškos santuokos palaiminimo liudijimas yra gražus krikščionių sutuoktinių ir šeimos gyvenimas. Nėra geresnio būdo norint perteikti sakramento grožį! Dievo pašventinta santuoka išsaugoja vyro ir moters ryšį, kurį Dievas palaimina nuo pat pasaulio sukūrimo; tai yra ramybės ir gerumo šaltinis visam santuokiniam ir šeiminiam gyvenimui. Pavyzdžiui, pirmaisiais krikščionybės amžiais vyro ir moters ryšio didis orumas įveikė tuomet laikytus normaliais piktnaudžiavimus, būtent vyrų teisę atstumti žmonas, net apgaulingu pretekstu ar siekiant pažeminti. Šeimos Evangelija, Evangelija, skelbianti šį sakramentą, nugalėjo įprastinę atmetimo kultūrą.

Krikščioniškoji radikalios sutuoktinių lygybės sėkla šiandien turi nešti naujų vaisių. Socialinio santuokos orumo liudijimas taps įtikinamas būtent šiuo būdu, pateikiant patrauklų liudijimą, per sutuoktinių abipusiškumą ir tarpusavio papildomumą. Todėl, būdami krikščionys, šiuo požiūriu turime tapti reiklesni. Pavyzdžiui, reikia tvirtai remti teisę gauti tolygų atlyginimą už tolygų darbą. Kodėl laikoma normalu, kad moterys turėtų uždirbti mažiau už vyrus? Ne! Jos turi tas pačias teises. Ši nelygybė yra grynas skandalas! Tuo pat metu būtina pripažinti moters motinystę ir vyro tėvystę, kaip visuomet vertingą turtą pirmiausia jų vaikų labui. Panašiai krikščionių šeimų svetingumo dorybė šiandien tampa labai svarbi, ypač skurdo, nuosmukio, šeimyninio smurto aplinkoje.

Brangūs broliai ir seserys, nebijokime pasikviesti Jėzaus į savo vestuvių pokylį, pasikviesti į savo namus, kad jis galėtų būti su mumis ir saugotų šeimą. Taip pat nebijokime pasikviesti Motinos Marijos! Kai krikščionys tuokiasi „Viešpatyje“, jie perkeičiami į veiksmingą Dievo meilės ženklą. Krikščionys tuokiasi ne tik sau: jie tuokiasi Viešpatyje visos bendruomenės labui, visuomenės labui.

Kitoje katechezėje taip pat kalbėsiu apie gražų krikščioniškosios santuokos pašaukimą.