Klausėmės Biblijos teksto, kuris šiais metais lydi Maldos už krikščionių vienybę savaitę sausio 18–25 dienomis. Šią ištrauką iš Pirmojo Petro laiško parinko ekumeninė grupė iš Latvijos Pasaulio Bažnyčių tarybos ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pavedimu.

Rygos liuteronų katedros centre yra krikštykla, išlikusi iš XII amžiaus, kai Latviją evangelizavo šventasis Meinhardas. Ši krikštykla – iškalbingas ženklas, liudijantis visų Latvijos krikščionių – katalikų, liuteronų ir ortodoksų – tikėjimo pamatą. Tas pamatas yra mūsų bendras krikštas. Vatikano II Susirinkimas teigia: „Krikštas įsteigia sakramentinį vienybės ryšį tarp visų, kurie per jį atgimė“ (Unitatis redintegratio, 22). Pirmasis Petro laiškas adresuotas pirmajai krikščionių kartai, kad jie suvoktų per krikštą gautą dovaną ir drauge jos apimamus reikalavimus. Šios Maldos savaitės proga mes taip pat esame kviečiami visa tai iš naujo atrasti ir veikti drauge, nepaisant mūsų susiskaldymų.

Bendras krikštas pirmiausia reiškia tai, kad visi esame nusidėjėliai ir turime būti išgelbėti, atpirkti, išlaisvinti iš nuodėmės. Tai negatyvusis aspektas, kuris Pirmajame Petro laiške vadinamas „tamsybėmis“, kai sakoma: „pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“. Tai mirties patirtis, tapusi Kristaus savastimi, kuri simbolizuojama krikštu per panardinimą į vandenį, po kurio eina išnirimas – prisikėlimo ir naujo gyvenimo Kristuje simbolis. Išpažindami bendrą krikštą tvirtiname, kad mes, visi krikščionys – katalikai, protestantai ir ortodoksai, turime bendrą patirtį, esame pakviesti iš negailestingų priešiškų tamsybių į susitikimą su gyvuoju Dievu, apsčiu gailestingumo. Deja, visi išgyvename savanaudiškumą, sukeliantį skaldymąsi, užsisklendimą, panieką. Iš naujo pradėti nuo krikšto reiškia vėl atrasti gailestingumo versmę, vilties versmę visiems, nes nė vienas žmogus nėra atskirtas nuo Dievo gailestingumo.

Dalyvavimas šioje malonėje sudaro tarp mūsų, krikščionių, neišardomą ryšį, taigi krikšto dėka galime vieni kitus laikyti tikrais broliais. Visi iš tikrųjų esame šventa Dievo tauta, nors dėl savo nuodėmių dar nesame visiškai vieninga tauta. Per krikštą veikiantis Dievo gailestingumas yra stipresnis už mūsų susiskaldymus. Kiek priimame gailestingumo malonę, tiek vis pilnatviškiau tampame Dievo tauta, taip pat geriau gebame skelbti jo stebuklingus darbus, pradėdami nuo paprasto broliško vienybės liudijimo. Mes, krikščionys, galime visiems skelbti Evangelijos galybę, įsipareigodami dalytis kūniškais ir dvasiniais gailestingumo darbais. Taip konkrečiai liudijama vienybė tarp krikščionių: protestantų, ortodoksų, katalikų.

Mieli broliai ir seserys, visi mes, krikščionys, per krikšto malonę gavome Dievo gailestingumą ir buvome priimti į jo tautą. Visi, katalikai, ortodoksai ir protestantai, sudarome karališkąją kunigystę ir šventąją tautą. Tai reiškia, kad gavome bendrą misiją – perduoti gautąjį gailestingumą kitiems, pradedant nuo vargingiausių ir apleisčiausių. Per šią Maldos savaitę melskimės, kad visi Kristaus mokiniai rastų būdą drauge bendradarbiauti ir nešti Tėvo gailestingumą į visas žemės vietas.