Bendrosios audiencijos katechezė

Prašome nekopijuoti čia paskelbtų pilnų tekstų į savo svetaines ar pan., dera padaryti nuorodas į jų vietą EIS.katalikai.lt. Radus klaidų ir visais klausimais malonėkite parašyti info@katalikai.lt. Ačiū!
EIS RED. PASTABA. BŽ neišspausdinta, pametė
PRISTATYMAS
Katechezės apie gailestingumą. Tema „Gailestingumas ir teisingumas“ / Vertė BŽ.
TURINYS
DETALUS APRAŠAS
EIS ID: 806
AUTORIUS: Popiežius PRANCIŠKUS
ORIGINALO PAVADINIMAS: PAPA FRANCESCO UDIENZA GENERALE Piazza San Pietro Mercoledì, 3 febbraio 2016 6. Misericordia e Giustizia
DATA: 2016-02-03
PIRMINIS ŠALTINIS: eis.katalikai.lt
SERIJA: Neeilinis Gailestingumo jubiliejus
ŽANRAS: Magisteriumas (popiežių)
PASKIRTIES GRUPĖ: Bendra
LAIKOTARPIS: 2013–... (Pranciškus)
TERITORIJA: Visuotinis
AUTORINĖS TEISĖS
© Copyright - Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija
LEIDINIAI
Tik EIS.KATALIKAI.LT
SKIRSNIAI

Popiežius PRANCIŠKUS

Bendrosios audiencijos katechezė
Apie gailestingumą. 6. Gailestingumas ir teisingumas

2016 m. vasario 3 d.

Šventasis Raštas atskleidžia mums Dievą kaip begalinį gailestingumą ir kaip tobulą teisingumą. Kaip galime suderinti tuos du dalykus? Kaip galima suderinti gailestingumo tikrovę su teisingumo reikalavimais? Galėtų atrodyti, kad tie du dalykai vienas kitam prieštarauja. Tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes pats Dievo gailestingumas leidžia įgyvendinti tikrą teisingumą. Tačiau apie kokį teisingumą čia kalbame?

Mąstydami apie teisinį teisingumo vykdymą matome, kad žmonės, laikantys save neteisingumo aukomis, kreipiasi į teisėją tribunole ir prašo įvykdyti teisingumą. Tai atlyginamasis teisingumas, užtraukiantis bausmę kaltajai šaliai pagal principą, kad kiekvienas turi gauti tai, kas pridera. Patarlių knygoje sakoma: „Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį“ (Pat 11, 19). Jėzus taip pat kalba apie tai palyginime apie našlę, kuri pakartotinai ėjo pas teisėją prašydama: „Apgink mane nuo skriaudiko“ (Lk 18, 3). Tačiau šis kelias neveda į tikrąjį teisingumą, nes iš tikro juo blogis nenugalimas, o tik užkardomas. Blogį tikrai galima įveikti atsiliepiant į jį gerumu.

Yra kitas teisingumo vykdymo būdas, kurį Biblija mums parodo kaip karališkąjį kelią. Tai procesas, kai vengiama kreiptis į tribunolą, o auka tiesiogiai kreipiasi į kaltininką kviesdama jį atsiversti, padėdama jam suvokti padarytą blogį ir taip apeliuodama į jo sąžinę. Šiuo būdu atgailaudamas ir pripažindamas padarytą blogį jis gali atsiverti nukentėjusios šalies dovanojamam atleidimui. Ir tai gražu: įtikinta padarytu blogiu širdis atsiveria dovanojamam atleidimui. Tai būdas, kaip spręsti konfliktus šeimoje, santykiuose tarp sutuoktinių arba tarp tėvų ir vaikų, kai įskaudintoji šalis myli kaltąją pusę ir nori išsaugoti jas vienijantį ryšį. Nenutraukite šio ryšio, šio santykio.

Žinoma, tai sunki kelionė. Ji reikalauja, kad patyręs nuoskaudą būtų pasirengęs atleisti ir trokštų gėrio bei išganymo savo įskaudintojui. Tik taip gali triumfuoti teisingumas, nes jei kaltininkas pripažįsta padarytą blogį ir liaujasi jį daręs, blogio nebelieka; tas, kuris buvo neteisus, tampa teisus, nes jam atleidžiama ir padedama rasti gėrio kelią. Būtent čia ateina atleidimas ir gailestingumas.

Taip Dievas elgiasi su mumis, nusidėjėliais. Viešpats nuolat dovanoja savo atleidimą, padeda mums jį priimti ir suvokti savo piktadarybę, idant mus nuo jos išlaisvintų. Nes Dievas nenori mūsų pasmerkti, nori išgelbėti. Dievas nenori pasmerkti nė vieno! Kas nors galėtų manęs paklausti: „Tėve, bet argi Pilotas neužsitarnavo pasmerkimo? Ar Dievas to norėjo?“ Ne! Dievas norėjo išgelbėti Pilotą, taip pat Judą, visus! Jis, gailestingumo Viešpats, nori išgelbėti kiekvieną! Tačiau problema ta, kad reikia Jį įsileisti į širdį. Kiekvienas pranašų žodis yra aistringas, meilės kupinas paraginimas, siekiantis mūsų atsivertimo. Štai ką Viešpats sako per pranašą Ezekielį: „Argi aš trokštu nedorėlio mirties, <…> o ne kad jis grįžtų iš savo nedoro kelio ir gyventų?“ (Ez 18, 23; plg. 33, 11).

Tokia yra Dievo širdis, širdis Tėvo, mylinčio savo vaikus ir norinčio, kad jie galėtų gyventi gerai ir teisingai, kad galėtų gyventi pilnatviškai ir būtų laimingi. Tai širdis Tėvo, kuris pranoksta mūsų menką teisingumo suvokimą, idant atvertų mus begaliniams jo gailestingumo horizontams. Širdis Tėvo, kuris, pasak psalmės (103, 9–10), žvelgia į mus ne pagal mūsų nuodėmes ir neatmoka mums pagal mūsų kaltes. Tai būtent tokia tėviška širdis, kurią norime sutikti eidami prie klausyklos. Gal ten pasakys tai, kas mums padės geriau suvokti savo nuodėmę; tačiau klausykloje visi ieškome tėvo, kuris padėtų mums perkeisti gyvenimą; tėvo, kuris sustiprintų mus, keliaujančius pirmyn; tėvo, kuris atleistų Dievo vardu. Štai kodėl nuodėmklausiui tenka tokia didelė atsakomybė, nes tas sūnus, ta dukra, kurie ateina pas tave, ieško tik tėvo. Jūs, kunigai klausyklose, ten atstovaujate Tėvui, kuris vykdo teisingumą savo gailestingumu.