1. Jėzus įžengia į Jeruzalę. Jį lydi džiūgaujanti mokinių minia, priešais jį ant kelio klojami drabužiai, kalbama apie jo padarytus stebuklus, girdėti šlovinimas: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“ (Lk 19, 38).

Minia, šventė, šlovinimas, laiminimas, taikos linkėjimai: visi alsuoja džiaugsmu. Jėzus sužadino daugybę vilčių nuolankių, paprastų, vargstančių, užmirštų žmonių širdyse, tų žmonių, kurie pasaulio akyse nieko nereiškia. Jis suprato žmogaus skurdą, parodė jam Dievo gailestingumą, pasilenkė prie jo gydyti kūno ir sielos.

Toks yra Jėzus! Tokia širdimi jis žvelgia į mus visus, į mūsų negalavimus, į mūsų nuodėmes. Didelė Jėzaus meilė! Jis įžengia į Jeruzalę su tokia meile žvelgdamas į mus visus. Tai graži scena: kupina šviesos, Jėzaus meilės šviesos, jo širdies, šventiško džiaugsmo.

Mišių pradžioje ir mes ją pakartojome. Mojavome palmių šakomis. Priėmėme Jėzų, džiaugėmės, kad galime su juo eiti, kad jis mums artimas, kad yra mumyse ir su mumis kaip draugas, brolis, taip pat kaip karalius, kaip žiburys, šviečiantis mūsų gyvenime. Jėzus yra Dievas, bet jis nusižemino ir keliauja su mumis. Jis mūsų draugas, mūsų brolis. Nušviečia mums kelią. Šitaip šiandien mes jį priėmėme. Ir tai yra pirmasis žodis, kurį šiandien noriu pasakyti: džiaugsmas! Niekada nebūkite liūdni: krikščionis negali būti liūdnas! Nepasiduokite nusivylimui! Mes džiaugiamės ne todėl, kad turime daug daiktų, bet dėl to, kad sutikome Asmenį – Jėzų, kad žinome, jog su juo niekada nebūsime vieniši, kad jis yra su mumis sunkiais momentais, taip pat ir tuomet, kai gyvenimo kelyje susiduriame su problemomis ir kliūtimis, kurios atrodo neįveikiamos, o jų tiek daug! Tokiomis akimirkomis ateina priešas, ateina velnias su angelo kauke, ir klastingai sako savo žodį. Neklausykite jo! Sekime Jėzų! Mes einame su Jėzumi, sekame jį, bet pirmiausia žinome, kad jis mus lydi, kad paima ant savo pečių: tuo pagrįstas mūsų džiaugsmas, viltis, kurią turime nešti į mūsų pasaulį. Neleiskite, kad iš jūsų pagrobtų džiaugsmą. Neleiskite, kad išplėštų viltį! Tą viltį, kurią duoda Jėzus.

2. Antras dalykas: kodėl Jėzus įžengia į Jeruzalę, ar tiksliau sakant, kaip Jėzus įžengia į Jeruzalę? Minia šaukia, kad jis karalius. Jėzus nesipriešina, nebando nutildyti minios (plg. Lk 19, 39–40). Koks jis karalius? Pažvelkime į jį: joja ant asilaičio be jį lydinčių dvariškių, jo nesupa kariuomenė, simbolizuojanti galią. Jį priima nuolankūs, paprasti žmonės, gebantys Jėzuje įžvelgti kai ką daugiau; jie turi tikėjimo suvokimą, bylojantį: štai Išganytojas! Jėzus įžengia į Šventąjį Miestą ne tam, kad būtų pagerbtas kaip žemiškieji karaliai, kurie turi galią ir valdo. Jis įžengia, kad būtų nuplaktas, įžeidinėjamas ir užgauliojamas, kaip pranašavo Izaijas pirmajame skaitinyje (plg. Iz 50, 6); įžengia, kad gautų erškėčių vainiką, lazdą ir purpurinį apsiaustą, o iš jo karalystės būtų tyčiojamasi. Jis įžengia į Jeruzalę tam, kad koptų į Kalvarijos kalną nešinas kryžiaus medžiu. Štai antrasis žodis: kryžius. Jėzus įžengia į Jeruzalę mirti ant kryžiaus. Toks yra karališkumas, kurio nori Dievas. Jo karališkasis sostas – kryžiaus medis! Atsimenu, ką Benediktas XVI sakė kardinolams: „Jūs esate nukryžiuoto Karaliaus kunigaikščiai.“ Toks yra Jėzaus sostas. Jėzus užsikrauna jį sau… Kodėl kryžių? Nes Jėzus užsideda ant savo pečių visą blogį, purvą, pasaulio nuodėmę, taip pat ir mūsų nuodėmę, mūsų visų, ir ją nuplauna – savo krauju, Dievo gailestingumu ir meile. Pasižvalgykime aplinkui: kaip stipriai blogis sužeidęs žmoniją! Karai, smurtas, ekonominiai konfliktai, nuo kurių nukenčia silpniausieji, troškimas pinigų, kurių niekas negali pasilaikyti sau, privalo juos palikti. Mano močiutė mums, vaikams, sakydavo, kad įkapės neturi kišenių. Meilė pinigams ir valdžiai, korupcija, nesantaika, nusikaltimai gyvybei ir kūrinijai! Taip pat – kiekvienas tai gerai žinome – ir mūsų asmeninės nuodėmės: meilės ir pagarbos Dievui, artimui ir visai kūrinijai stoka. Nukryžiuotas Jėzus jaučia visą slegiantį blogį ir Dievo meilės jėga jį įveikia, nugali savo prisikėlimu. Tai gėris, kurį Jėzus nuo kryžiaus sosto mums dovanoja. Su meile apkabintas Kristaus kryžius niekuomet neveda į liūdesį, bet kelia džiaugsmą – džiaugsmą, kad buvome išgelbėti ir galime truputį prisidėti prie to, ką Jėzus nuveikė savo mirties dieną.

3. Šiandien šioje aikštėje daug jaunimo: jau 28 metai, kai Verbų sekmadienis yra ir Jaunimo diena! Štai ir trečiasis žodis: jaunimas! Brangus jaunime, mačiau jus ateinančius procesijoje; įsivaizduoju šventiškai lydinčius Jėzų, mojuojančius alyvų šakelėmis; įsivaizduoju, kaip šaukiate jo vardą ir džiaugiatės, kad esate su juo! Jūs esate labai svarbūs tikėjimo šventės dalyviai! Jūs mums skelbiate džiaugsmą ir sakote, kad reikia išgyventi tikėjimą jauna širdimi, visada būti jaunos širdies, net ir sulaukus septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų. Jauna širdis! Su Kristumi širdis niekada nesensta! Tačiau visi žinome, ir jūs taip pat, kad Karalius, kuriuo sekame ir kuris mus lydi, yra ypatingas: tai Karalius, mylintis iki pat kryžiaus aukos, jis mus moko tarnauti ir mylėti. Ir jūs nesigėdykite kryžiaus! Apkabinkite jį, nes supratote, kad tik dovanojant save, tik atsiveriant glūdi tikrasis džiaugsmas ir kad Dievas meile nugalėjo blogį. Jūs lydite kryžių piligrimystėje per žemynus, pasaulio keliais! Nešate atsiliepdami į Jėzaus raginimą: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visas tautas“ (plg. Mt 28, 19). Tai šiemetinės Jaunimo dienos tema. Neškite kryžių visiems ir sakykite, kad prikaltas prie kryžiaus Jėzus sugriovė priešiškumo sieną, skiriančią žmones ir tautas, atnešė susitaikinimą ir taiką. Brangūs bičiuliai, ir aš nuo šiandien leidžiuosi į kelionę su jumis, sekdamas palaimintojo Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI pėdomis. Jau priartėjo būsimas šios didžiosios Kryžiaus piligrimystės etapas. Su džiaugsmu žvelgiu į liepos mėnesį, į Rio de Žaneirą! Pasimatysime tame didžiuliame Brazilijos mieste! Gerai pasiruoškite, ypač dvasiškai, savo bendruomenėse, kad tas susitikimas būtų tikėjimo ženklas visam pasauliui. Jaunimas turi sakyti pasauliui: gera sekti Jėzų; gera eiti su Jėzumi; Jėzaus žinia yra gera. Gera atsiverti ir išeiti į pasaulio ir būties pakraščius nešant Jėzų! Trys žodžiai: džiaugsmas, kryžius, jaunimas.

Prašykime Mergelės Marijos užtarimo. Ji mus moko džiaugtis susitikimu su Kristumi, moko meilės, su kuria turime žvelgti į jį kryžiaus papėdėje, jaunos širdies entuziazmo, su kuriuo turime sekti Kristų šią Didžiąją savaitę ir per visą gyvenimą. Amen.