Brangūs broliai ir seserys! Labas rytas!

Norėčiau pasidalyti su jumis keliais žodžiais svarbia tema, kurią šiomis dienomis aptarinėjate, – moters pašaukimo ir jos misijos mūsų laikais tema. Dėkoju už jūsų indėlį minint popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojo laiško Mulieris dignitatem, istorinio dokumento, popiežiškojo Magisteriumo pirmąkart paskirto vien moters temai, 25-ąsias metines. Jūs ypač gilinotės į tą vietą, kur kalbama, kad Dievas ypatingu būdu patiki žmogų, žmogiškąją būtybę, moteriai (plg. 30).

Ką reiškia tas „ypatingas patikėjimas“, šis žmogiškosios būtybės ypatingas patikėjimas moteriai? Man atrodo akivaizdu, jog mano pirmtakas galvoje turi motinystę. Kultūrinės bei socialinės revoliucijos raidoje daug kas gali kisti, bet išlieka tai, kad pastoja, žmonių vaikus išnešioja ir pagimdo moteris. Ir tai ne tik biologinis faktas; tai turi daugybę padarinių pačiai moteriai, jos būties būdui, santykiams, jos santykiams, jos laikysenai žmogaus ir apskritai gyvybės atžvilgiu. Pašaukdamas moterį motinystei, Dievas patikėjo jai žmogiškąją būtybę itin ypatingu būdu.

Tačiau čia nuolatos tyko du pavojai, du priešingi kraštutinumai, marinantys moterį ir jos pašaukimą. Pirmutinis yra motinystės susiaurinimas iki socialinio vaidmens, užduoties, nors ir kilnios, tačiau nustumiančios moterį bei jos potencialą į nuošalę ir iki galo neįvertinančios moters vaidmens statydinant bendruomenę. Tai gali nutikti ir visuomeninėje, ir bažnytinėje aplinkoje. Kaip reakcija į tai kyla priešingas pavojus, tam tikra emancipacija, kai, stengiantis užpildyti iš vyro atimtas sritis, apleidžiamas moteriškumas ir jam būdingi brangūs bruožai. Ir čia norėčiau pabrėžti, kad moteris išsiskiria ypatingu jautrumu „Dievo dalykams“, pirmiausia padėdama mums suvokti Dievo gailestingumą, švelnumą ir meilę mums. Bažnyčia irgi yra ne „tai“, bet „ji“. Bažnyčia yra moteris, motina, ir tai gražu. Turėtumėte tai apsvarstyti ir labiau į tai įsigilinti.

Mulieris dignitatem yra pateiktas šiame kontekste. Tai gilus bei nuoseklus apmąstymas, besiremiantis tvirtu, Apreiškimo apšviestu pagrindu. Būtent nuo čia turėtume atsispirti stengdamiesi gilinti ir skatinti darbą, kurio jau nekart pageidavau. Bažnyčioje irgi pravartu savęs paklausti: kokį vaidmenį atlieka moterys? Turiu pasakyti, jog man skaudu, kai Bažnyčioje ar bažnytinėse organizacijose tarnavimas, kokį atliekame ir turime atlikti, moters tarnavimas, virsta servidumbre [vergavimu]. Nežinau, ar taip sakoma itališkai. Ar suprantate? Tarnavimas. Kai matau moteris atliekant servidumbre dalykus, manau, jog taip yra dėl to, kad nesuvokiama, ką moteris turi daryti. Koks dabar moters vaidmuo Bažnyčioje? Ar galima jį padidinti? Šis klausimas man labai artimas ir būtent todėl panorau, nors tokio pobūdžio susitikime tai nenumatyta, su jumis susitikti ir jus bei jūsų įsipareigojimą palaiminti. Dėkokime, eikime priekin išvien! Telydi mus Švenčiausioji Marija, didžioji moteris, Jėzaus ir visų Dievo vaikų Motina. Dėkoju.