Brangūs broliai ir seserys!

Dėkoju už priėmimą savo namuose šią popietę. Manau, jog svarbu čia apsilankyti ir praleisti laiko su jumis. Dėkoju jums už jūsų liudijimą ir pasidalijimą viskuo, kas guli ant širdies.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti tave, Marina, ir tavo vyrą už labai gražų liudijimą. Esate palaiminti devyniais vaikais ir visa tai išreiškiančiu pasiaukojimu, kaip pažymėjai. Kur yra vaikų ir jaunuolių, ten daug ir pasiaukojimo, tačiau pirmiausia ateities, džiaugsmo, vilties. Štai kodėl taip guodžia girdint tave sakant: „Dėkojame Dievui už bendrystę ir meilę, karaliaujančias mūsų namuose.“ Šioje šalyje, kur žiemos yra žvarbios, jums netrūksta svarbiausios šilumos – namų šilumos, kuri atsiranda iš buvimo šeima. Su diskusijomis ir problemomis? Taip, tai – normalu, tačiau ir su noru žengti priekin drauge. Tai ne gražūs žodžiai, bet aiškus pavyzdys.

Taip pat dėkoju už pasidalijimą liudijimu seserų, nepabijojusių išeiti ir ateiti pas jus: taip jos tapo mūsų Dievo artumo bei ištiestos rankos ženklu. Sakei, kad jos buvo kaip aplankyti atėję angelai. Taip ir yra – kaip angelai.

Kai tikėjimas nebijo atsisakyti patogumo, angažuojasi ir išdrįsta išeiti, jam pavyksta parodyti gražiausius Mokytojo žodžius: „Kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13, 34). Meilė sutrauko izoliuojančias bei atskiriančias grandines ir tiesia tiltus; meilė įgalina kurti didžiulę šeimą, kurioje visi galėtume jaustis kaip namie, kaip šiuose namuose. Meilė moka atjausti ir gerbti. Ir šitai yra gražu. [Šventasis Tėvas pažvelgia į Marinos vaikus, sėdinčius viename suole, ir skaičiuoja]. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni. Graži šeima! Graži šeima!

Misionieriškasis tikėjimas, kaip šios seserys, traukia mūsų miesto, kvartalų, bendruomenių gatvėmis, konkrečiais darbais sakydamas: tapk mūsų šeimos, Dievo didžiulės šeimos, kurioje visiems yra vietos, dalimi. Nelik lauke! Ir jūs, seserys, šitai darote. Dėkoju!

Manau, jog tai ir yra stebuklas, apie kurį tu, Vladimirai, pasakojai. Tu atradai seseris ir brolius, kurie tau suteikė galimybę pabudinti širdį ir pamatyti, jog Viešpats tavęs kiekvieną akimirką ieškojo norėdamas apvilkti geriausiu drabužiu (plg. Lk 15, 22) ir parodyti, jog kiekvienas iš mūsų yra Jo mylimas vaikas. Viešpaties didžiausias džiaugsmas yra matyti mus atgimstant, todėl Jis nenuilsdamas dovanoja tam vis naujų galimybių. Dėl šios priežasties svarbūs saitai, svarbu jausti, kad priklausome vieni kitiems, kad brangi kiekviena gyvybė ir esame pasirengę dėti dėl jos pastangas.

Norėčiau pakviesti jus ir toliau kurti saitus. Eiti į kvartalus ir pasakyti daugeliui: ir tu tapk mūsų šeimos dalimi. Jėzus pašaukė mokinius ir šiandien tebekviečia kiekvieną iš jūsų, brangūs broliai, toliau sėti ir perduoti Jo Karalystę. Jam svarbi jūsų istorija, jūsų gyvenimas, Jam reikia jūsų pereiti per miestą ir pasidalyti ta pačia tikrove, kurią išgyvenote. Ar šiandien Jėzus gali kliautis tavimi? Kiekvienas iš jūsų į tai teatsako.

Dėkoju už man dovanotą laiką. O dabar norėčiau jus palaiminti, kad Viešpats ir toliau darytų stebuklus per jūsų rankas. Ir prašau, man irgi reikia pagalbos. Prašau, neužmirškite melstis už mane. Dėkoju.