Brangūs broliai ir seserys!

Artimiausią vasario 11-ąją visoje Bažnyčioje ir ypač Lurde bus švenčiama 25-oji Pasaulinė ligonių diena tema: „Stebėjimasis Dievo darbais: Didžių dalykų padarė man Viešpats...“ (Lk 1, 49). 1992 m. įsteigta mano pirmtako šventojo Jono Pauliaus II ir pirmąkart švęsta Lurde 1993 m. vasario 11-ąją, ši diena teikia ypatingą progą atkreipti dėmesį į ligonių ir apskritai kenčiančiųjų padėtį ir sykiu kviečia visus, kurie jų labui darbuojasi – pradedant nuo šeimos narių, sveikatos apsaugos darbuotojų ir savanorių, – padėkoti Viešpačiui už gautą pašaukimą lydėti sergančius brolius ir seseris. Be to, toks minėjimas suteikia Bažnyčiai naujų dvasinių jėgų vis geriau vykdyti esminę savo užduoties tarnauti vargšams, silpniesiems, kenčiantiesiems, atskirtiesiems ir išstumtiesiems į paribius dalį (plg. Jonas Paulius II. Motu proprio Dolentium hominum, 1985 m. vasario 11 d., 1). Maldos akimirkos, Eucharistijos liturgija ir Ligonių patepimas, pabendravimas su ligoniais ir bioetikos bei pastoracinės teologijos seminarai, tomis dienomis vyksiantys Lurde, neabejotinai ir vėl svariai prisidės prie tokios tarnystės.

Jau dabar mintimis leisdamasis į Masabielio grotą priešais Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos, kuriai Visagalis dėl žmonijos išganymo padarė didžių dalykų, atvaizdą, trokštu išreikšti savo artumą visiems jums, broliai ir seserys, kurie kenčiate, ir jūsų šeimoms, taip pat savo dėkingumą visiems tiems, kurie, atlikdami įvairias užduotis visose po pasaulį išsibarsčiusiose medicinos struktūrose, kompetentingai, atsakingai ir atsidavę stengiasi palengvinti jūsų kančias, jus slaugo ir siekia, kad kasdien gerai jaustumėtės. Norėčiau padrąsinti visus – ligonius, kenčiančiuosius, medikus, slaugytojus, šeimos narius, savanorius kontempliuoti Mariją Ligonių Sveikatą kaip Dievo švelnumo kiekvienam žmogui garantą bei savęs atidavimo jo valiai pavyzdį ir tikėjime, maitinamame Dievo žodžio ir sakramentų, vis atrasti jėgų ir sergant mylėti Dievą bei brolius.

Kaip ir šventoji Bernadeta, stovime stebimi budraus Marijos žvilgsnio. Paprasta Lurdo mergaitė pasakoja, kad Mergelė, jos vadinama „Gražiąja Ponia“, pažvelgė į ją kaip į asmenį. Šiais paprastais žodžiais nusakoma santykio pilnatvė. Neturtinga, neraštinga ir ligota Bernadeta pasijuto Marijos laikoma asmeniu. „Gražioji Ponia“ kalba su ja pagarbiai, ne iš aukšto. Šitai mums primena, kad kiekvienas ligonis visada išlieka žmogumi ir su juo būtina elgtis kaip su žmogumi. Ligoniai, lygiai kaip ir didžiausi neįgalieji, turi savo neatimamą kilnumą bei savo užduotį gyvenime ir niekada nevirsta vien objektais: net jei kartais atrodo esą visiškai pasyvūs, iš tikrųjų taip niekada nebūna.

Bernadeta, apsilankiusi grotoje, maldos galia savo trapumą paverčia paspirtimi kitiems, meilės galia tampa gebanti praturtinti artimą ir pirmiausia atiduoti savo gyvenimą dėl žmonijos išganymo. Tai, kad „Gražioji Ponia“ prašo jos melstis už nusidėjėlius, primena mums, kad ligoniai ir kenčiantieji trokšta ne tik pasveikti, bet ir krikščioniškai gyventi, net savo gyvenimą paaukodami kaip tikri Kristaus mokiniai misionieriai. Bernadetai Marija dovanoja pašaukimą tarnauti ligoniams ir pašaukia ją būti „Meilės Seserimi“. Šią užduotį atlikdama ji tampa pavyzdžiu kiekvienam sveikatos apsaugos darbuotojui. Tad prašykime Nekaltai Pradėtosios malonės, kad ji išmokytų mus bendrauti su ligoniu kaip su asmeniu, kuris, nors jam ir reikia pagalbos, kartais net elementariausių dalykų, turi kuo pasidalyti su kitais.

Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos žvilgsnis nušviečia Bažnyčios, kasdien besirūpinančios stokojančiaisiais ir kenčiančiaisiais, veidą. Šių Bažnyčios pastangų brangūs vaisiai kančių ir ligų pasauliui yra pagrindas dėkoti Viešpačiui Jėzui: paklusdamas Tėvo valiai ligi kryžiaus mirties, jis tapo vienu iš mūsų, kad atpirktų žmoniją. Kristaus, iš Marijos gimusio Dievo Sūnaus, solidarumas parodo Dievo gailestingą visagalybę, kuri reiškiasi – pirmiausia kai mūsų gyvenimas trapus, sužeistas, kupinas pažeminimo, nušalinimo, kančios, – ir pripildo mus vilties galios, gebančios mus palaikyti ir įgalinančios iš naujo pakilti.

Šituo žmogiškumo bei tikėjimo lobiu nevalia nepasinaudoti. Priešingai, jis turi mus paskatinti atvirai kalbėti apie mūsų žmogiškąjį silpnumą ir sykiu imtis dabartinių iššūkių sveikatos apsaugos ir technologijos srityje. Pasaulinės ligonių dienos proga galime atrasti naujo užsidegimo prisidėti prie gyvybei, sveikatai ir aplinkai pagarbios kultūros skleidimo, iš naujo pajusti paskatą kovoti dėl pagarbos žmogaus vientisumui bei kilnumui, ypač tinkamai prisiartindami prie bioetikos klausimų, silpniausiųjų globos ir rūpinimosi aplinka.

25-osios Pasaulinės ligonių dienos proga vėl malda palaikau ir drąsinu medikus, slaugytojus, savanorius ir visus pašvęstuosius asmenis, įsitraukusius į tarnavimą ligoniams bei stokojantiesiems, šioje srityje veikiančias bažnytines ir civilines institucijas, taip pat šeimas, meiliai besirūpinančias savo artimaisiais. Visiems linkiu visada būti džiugiais Dievo meilės artumo ženklais sekant šviesiu liudijimu gausybės Dievo draugų bei draugių, tarp kurių norėčiau paminėti ligonių ir sveikatos apsaugos darbuotojų globėjus šventąjį Dievo Joną ir šventąjį Kamilį Lelietį, taip pat Dievo švelnumo misionierę šventąją Motiną Teresę iš Kalkutos.

Broliai ir seserys, ligoniai, sveikatos apsaugos darbuotojai ir savanoriai, išvien kreipkime savo maldą į Mariją, kad ji savo motinišku užtarimu palaikytų bei lydėtų mūsų tikėjimą ir iš Kristaus, savo Sūnaus, išrūpintų viltį žengiant sveikimo ir sveikatos keliu, brolystės ir atsakomybės jausmą, įsipareigojimą siekti visapusiško žmogaus vystymosi ir dėkingumo džiaugsmo kaskart, kai esame nustebinami jo ištikimybės bei gailestingumo.

Marija, mūsų Motina,
kuri kiekvieną iš mūsų priimi Kristuje kaip savo sūnų ar dukrą,
palaikyk mūsų širdies pasitikėjimo kupiną lūkestį,
paremk mus ligoje ir kančioje,
vesk pas Kristų, tavo sūnų ir mūsų brolį,
ir padėki mums patikėti save Tėvui, kuris daro didžius dalykus.

Patikinu, jog nuolatos visus atmenu savo maldose, ir nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą.

2016 m. gruodžio 8-oji, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė

PRANCIŠKUS