Garbingiausiasis Ekscelencija,

Šiandienėmis aplinkybėmis daug reikėtų nuveikti dėl tikrojo dvasininkijos gėrio ir pastoracinės tarnybos vaisingumo. Būtent dėl to, kupini tvirto pasiryžimo imtis tokių iššūkių nevengdami sunkumų bei reikiamų pastangų, suvokdami, kad veikla išplaukia iš būties ir kad kiekvienas apaštalavimas yra dieviškoji artuma, trokštame pradėti nuo dvasinio sąjūdžio, kuris, padėdamas vis geriau suvokti ontologinį ryšį tarp Eucharistijos ir kunigystės ir ypatingą Marijos motinystę visų kunigų atžvilgiu, davė pradžią nuolatinei adoracijai dėl dvasininkų šventėjimo ir paskatino pašvęstąsias moteriškąsias sielas iš naujo įsipareigoti, vadovaujantis Švč. Mergelės Marijos, aukščiausiojo ir amžinojo Kunigo Motinos ir jo atperkamojo darbo Pagalbininkės, paveikslu, dvasiškai įsivaikinti kunigus, kad padėtų jiems savęs atnašavimu, malda ir atgaila. Atgaila visada apima nusižengimų atitaisymo aktą ir dabartinėmis aplinkybėmis perša mintį įtraukti ir ypatingą intenciją šia prasme.

Vadovaujantis nuolatiniais Tradicijos elementais, Bažnyčios slėpinys ir tikrovė niekada nesusiaurintini ligi hierarchinės struktūros, liturgijos, sakramentų ir teisinių potvarkių. Priešingai, giliosios Bažnyčios prigimties ir jos šventinamojo veiksmingumo kilmės ieškotina mistinėje vienybėje su Kristumi.

Remiantis dogminės konstitucijos Lumen gentium mokymu bei pačia jo struktūra, tokios vienybės nevalia suvokti atsietai nuo įsikūnijusio Žodžio Motinos ir to, kad Jėzus troško būti su ja artimai susivienijęs visos žmonijos išgelbėjimo labui.

Todėl neatsitiktinai tą pačią dieną, kai buvo paskelbta dogminė konstitucija apie Bažnyčią – 1964 m. lapkričio 21 d. – popiežius Paulius VI paskelbė Švč. Mergelę Mariją „Bažnyčios Motina“, t. y. visų tikinčiųjų ir visų ganytojų motina.

Vatikano II Susirinkimas, turėdamas prieš akis Švč. Mergelę Mariją, teigė: „Kristų pradėdama, pagimdydama, augindama, paaukodama šventykloje Tėvui, kentėdama drauge su mirštančiu ant kryžiaus Sūnumi, ji ypatingu būdu savo klusnumu, tikėjimu, viltimi ir ugninga meile bendradarbiavo su Atpirkėju, vykdančiu savo uždavinį – atkurti antgamtinį sielų gyvenimą. Todėl malonės plotmėje ji tapo mūsų motina“ (LG 61).

Nieko nepridedant nei atimant iš Kristaus nepakartojamo tarpininkavimo, Mergelės Bažnyčioje visada šaukiamasi vadinant ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės, Tarpininkės titulais; ji yra motiniškos meilės pavyzdys, kuris turi įkvėpti visus padedančius Bažnyčiai vykdyti jos apaštališkąjį uždavinį – atgimdyti žmones (plg. LG 65).

Šio mokymo, tapusio Vatikano II Susirinkimo ekleziologijos dalimi, šviesoje tikintieji, kreipdami savo žvilgsnį į Mariją – spindintį visų dorybių pavyzdį, – kviečiami sekti pirmąja mokine, motina, kuriai Jono asmenyje – kryžiaus papėdėje (plg. Jn 19, 25–27) – patikėti visi mokiniai, kurie, tapdami jos vaikais, išmoksta iš jos tikrosios gyvenimo Kristuje prasmės.

Tad – remdamiesi Švenčiausiosios Mergelės vieta bei vaidmeniu išganymo istorijoje – trokštame ypatingu būdu patikėti Marijai, aukščiausiojo ir amžinojo Kunigo Motinai, visus kunigus, žadindami Bažnyčioje maldos sąjūdį, kurio šerdis būtų nuolatinė, dvidešimt keturias valandas trunkanti, Eucharistijos adoracija, idant visame pasaulyje į Dievą visada ir nepaliaujamai kiltų garbinimo, padėkos, šlovinimo, prašymo ir atitaisymo malda, pirmiausia siekiant sužadinti pakankamai šventų pašaukimų į kunigiškąjį luomą ir sykiu tam tikros dvasinės motinystės būdu – Mistinio kūno lygmeniu – dvasiškai globoti pašauktus į tarnaujamąją kunigystę ir tapusius ontologiškai panašius į vienatinį aukščiausiąjį ir amžinąjį Kunigą, kad jie vis geriau tarnautų Jam ir broliams, taip pat tiems, kurie yra ir „Bažnyčioje“, ir Bažnyčios „priekyje“, būdami Kristaus vietoje bei Jam, kaip Bažnyčios galvai, ganytojui ir sužadėtiniui, atstovaudami (plg. Pastores dabo vobis, 16).

Todėl visų vyskupijų ordinarų, ypač suvokiančių įšventintųjų tarnautojų savitumą bei nepamainomumą Bažnyčios gyvenime, prašome greta būtinos bendros veiklos tarnaujamosios kunigystės labui veikliai skatinti – įvairiose jiems patikėtosios Dievo tautos dalyse – autentiškus ir tikrus būrelius, kuriuose dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai vieningai ir tikrosios bendrystės skatinami atsidėtų maldai nuolatinės Eucharistijos adoracijos pavidalu ir autentiško bei tikro atitaisymo ir apsivalymo dvasia. Pridedama brošiūra skirta padėti geriau suprasti iniciatyvos su tikėjimu laikytis čia pateikiamo projekto pobūdį.

Marija, vienatinio aukščiausiojo ir amžinojo Kunigo Motina, telaimina šią iniciatyvą bei teužtaria pas Dievą, prašydama autentiškai atnaujinti kunigiškąjį gyvenimą remiantis vieninteliu galimu pavyzdžiu – Jėzumi Kristumi, Geruoju Ganytoju!

Kupinas karštos kolegiškosios meilės ir susaistytas su Jumis bažnytinės bendrystės ryšio, nuoširdžiai Jus sveikinu.

Kardinolas Cláudio Hummes
Prefektas

+ Mauro Piacenza
Sekretorius

Vatikanas, 2007 m. gruodžio 8 d., Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė