Savo posinodiniame apaštališkajame paraginime Sacramentum caritatis Šventasis Tėvas, popiežius Benediktas XVI, sukonkretino nekintantį Bažnyčios mokymą apie Eucharistijos nuolatinės adoracijos esminę svarbą bažnytiniame gyvenime šiuo klausimu tiesiogiai kreipdamasis į visus vyskupus, kunigus bei visą Dievo tautą šiais žodžiais: „Todėl kartu su Sinodo susirinkimu nuoširdžiai Bažnyčios ganytojams ir Dievo tautai rekomenduoju Eucharistijos adoraciją, individualią ir bendruomenišką (194). Šiame kontekste labai naudinga būtų tinkama katechezė, tikintiesiems paaiškinant šio kulto akto, leidžiančio giliau suprasti ir vaisingiau švęsti liturgiją, svarbą. Pirmiausia tankiau apgyventose srityse, kiek leidžia galimybės, nuolatinei adoracijai tebus paskirtinos bažnyčios bei koplyčios. Be to, siūlau katechetikos kursuose, ypač rengiant pirmajai Komunijai, diegti vaikams laiko su Jėzumi leidimo grožį bei prasmę, puoselėjant stebėjimąsi jo buvimu Eucharistijoje“ (Sacramentum caritatis, 67).

Prisidėdama prie Šventojo Tėvo raginimo, Dvasininkijos kongregacija, rūpindamasi kunigija, siūlo:

1) kiekvienai vyskupijai paskirti kunigą, kuris visą laiką skirtų – kiek tai įmanoma – ypatingai Eucharistijos adoracijos skatinimo ir šios svarbios tarnystės koordinavimo vyskupijoje tarnybai. Dosniai atiduodamas save šiai tarnybai, toks kunigas gebės įgyvendinti šį ypatingą liturginio, teologinio, dvasinio ir pastoracinio gyvenimo matmenį, jei įmanoma, paties vyskupo specialiai tam paskirtoje vietoje, kurioje tikintieji galėtų gauti Eucharistijos nuolatinės adoracijos vaisių. Kaip egzistuoja Marijos šventovės su šiai ypatingai tarnybai paskirtais ir į šiuos ypatingus poreikius gebančiais atsiliepti rektoriais, taip gali egzistuoti ir „Eucharistijos šventovės“ – su už jas atsakingais kunigais, – kurios skleistų bei skatintų ypatingą Bažnyčios meilę nuolatos švenčiamai ir nepertraukiamai adoruojamai Švenčiausiajai Eucharistijai. Tokia tarnyba kunigų bendruomenėje nuolat primintų visiems vyskupijos kunigams, kad, pasak Benedikto XVI, „jų šventėjimo paslaptis glūdi būtent Eucharistijoje. <…> Kunigas pirmiausia turi būti Eucharistiją kontempliuojantis adoruotojas“ (Viešpaties angelo malda, 2005 m. rugsėjo 18 d.);

2) nuolatinei Eucharistijos adoracijai rezervuoti specialias vietas. To siekiant, klebonai, rektoriai ir kapelionai ragintini savo bendruomenėse įvesti individualios ir bendruomeninės Eucharistijos adoracijos praktiką, bendromis pastangomis stengiantis sustiprinti maldos gyvenimą. Į tai tebūna įtraukiami visi tikintieji, pradedant pirmajai Komunijai besirengiančiais vaikais;

3) šiuo projektu susidomėjusioms vyskupijoms ieškoti atitinkamų aukų nuolatinei Eucharistijos adoracijai organizuoti seminarijose, parapijose, rektoratuose, oratorijose, šventovėse bei vienuolynuose. Dieviškoji Apvaizda neabejotinai padės surasti geradarių, norinčių prisidėti prie darbų, kuriais būtų siekiama išjudinti šį eucharistinio atsinaujinimo dalinėse Bažnyčiose projektą, būtent prie adoracijai skirtos garbinimo vietos pastatymo ar jos įrengimo dideliame kulto pastate, iškilmingos monstrancijos ar puošnaus liturginio drabužio įsigijimo bei projektui skatinti reikalingų liturginių, pastoracinių, dvasinių priemonių finansavimo;

4) iniciatyvas, skirtas vietinei dvasininkijai, ypač susijusias su nuolatiniu kunigų ugdymu, visada persmelkti Eucharistijos dvasia, specialiai skiriant tinkamą laiką Švč. Sakramento adoracijai, idant tai – kartu su šv. Mišiomis – taptų kiekvieno individualaus ir bendruomeninio įsipareigojimo varomąja jėga;

5) Eucharistijos adoracijos būdai įvairiose vietovėse, nelygu aplinkybes, gali skirtis. Pavyzdžiui:

– 24 valandų per parą nuolatinė Eucharistijos adoracija;

– ankstyvą rytą prasidedanti ir iki vakaro trunkanti Eucharistijos adoracija;

– kasdieninė Eucharistijos adoracija tam tikromis valandomis;

– Eucharistijos adoracija tam tikromis valandomis vieną ar keliskart per savaitę;

– Eucharistijos adoracija tokiomis ypatingomis progomis, kaip šventės ir sukaktys.

Dvasininkijos kongregacija iš anksto reiškia padėką ordinarams, nuspręsiantiems remti šį projektą, kuris tikrai atnaujins dvasininkijos ir Dievo tautos dvasingumą jų dalinėse Bažnyčiose.

Siekiant, kaip galima, įdėmiau sekti šio svarbaus Šventojo Tėvo paraginimo plėtojimąsi, pavienių ordinarų, susidomėjusių šia iniciatyva, maloniai prašoma informuoti šią dikasteriją, kaip jų vyskupijose plėtojama nuolatinė Eucharistijos adoracija, nurodant pirmiausia į šį svarbų apaštalavimą įtrauktus kunigus bei vietas.

Jei prireiks išsamesnių paaiškinimų, Dvasininkijos kongregacija visada pasirengusi juos pateikti.

Vatikanas, 2007 m. gruodžio 8 d., Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė