1. Klausiama: Ar teikti maistą ir gėrimą – natūraliais ar dirbtiniais būdais – „vegetacinės būklės“ pacientui yra moralinė pareiga, išskyrus tuos atvejus, kai paciento kūnas jų pasisavinti negali arba kai to negalima padaryti nesukeliant jam didelio fizinio nepatogumo?

Atsakoma: Taip. Teikti maistą ir gėrimą, taip pat dirbtiniais būdais, iš principo yra normali bei neperdėta priemonė gyvybei išlaikyti. Todėl tai yra moralinė pareiga tol, kol įrodoma, jog pasiekiamas tikslas – būtent pacientą pamaitinti ir pagirdyti; taip užkertamas kelias kančioms bei mirčiai, kurių priežastis badas ir dehidracija.

2. Klausiama: Jei „nuolatinės vegetacinės būklės“ pacientui maistas ir gėrimas teikiami dirbtiniais metodais, ar galima nutraukti jų teikimą, kai kompetentingi gydytojai morališkai tikri, jog pacientas niekada neatgaus sąmonės?

Atsakoma: Ne. Pacientas, ištiktas „nuolatinės vegetacinės būklės“, visada yra asmuo, kurio žmogiškasis kilnumas nė kiek nesumažėjęs, todėl jam privalu garantuoti normalią bei neperdėtą slaugą, taip pat ir maisto bei gėrimo teikimą dirbtiniais būdais.

 

Popiežius Benediktas XVI žemiau pasirašiusiam kardinolui prefektui suteiktoje audiencijoje šiuos klausimus, priimtus eilinio šios Kongregacijos susirinkimo, patvirtino ir nurodė paskelbti.

Roma, Tikėjimo mokymo kongregacijos būstinė, 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Kardinolas William Levada
Prefektas

Angelo Amato, SDB
Titulinis Silos arkivyskupas
Sekretorius