DĖL PATEIKTO KLAUSIMO:

Ar Bažnyčia turi galią teikti palaiminimą tos pačios lyties asmenų sąjungoms?

ATSAKOMA: 
Ne.

Aiškinamoji nota

Kai kur bažnytinėje aplinkoje plėtojami projektai bei pasiūlymai dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimo. Neretai tokie projektai motyvuojami nuoširdžia valia priimti ir palydėti homoseksualius asmenis: pasiūlyti jiems tikėjimo ugdymo kelią, „siekiant tiems, kurie turi homoseksualių polinkių, prideramai padėti suvokti bei įgyvendinti Dievo valią savo gyvenime“ [1].

Dievo žodžio klausymas, malda, dalyvavimas Bažnyčios liturginėje veikloje ir artimo meilės praktikavimas gali atlikti svarbų vaidmenį šiame kelyje, palaikant įsipareigojimą aiškintis savo gyvenimo istoriją, taip pat laisvai ir atsakingai priimti savo krikšto pašaukimą, nes „Dievas myli kiekvieną žmogų; taip pat elgiasi ir Bažnyčia“ [2], atmesdama bet kokią neteisingą diskriminaciją.

Tarp liturginių Bažnyčios veiksmų ypatinga reikšmė tenka sakramentalijoms: „Tai šventi ženklai, kuriais panašiai kaip sakramentais išreiškiamas ir Bažnyčios prašymu gaunamas ypatingas dvasinis poveikis. Sakramentalijomis žmonės parengiami priimti svarbiausią sakramentų poveikį ir pašventinamos įvairios gyvenimo aplinkybės“ [3]. Katalikų Bažnyčios katekizme patikslinama: „Sakramentalijos neduoda Šventosios Dvasios malonės tokiu būdu kaip sakramentai, tačiau Bažnyčios malda jos parengia gauti malonę ir su ja bendradarbiauti“ (KBK, 1670).

Sakramentalijų kategorijai priklauso palaiminimai, per kuriuos Bažnyčia „kviečia žmones šlovinti Dievą, skatina prašyti jo globos, ragina gyvenimo šventumu pelnyti jo gailestingumą“ [4]. Be to, „palaiminimai, būdami tam tikras sakramentų imitavimas, visada žymi pirmiausia dvasinį poveikį, per juos patiriamą Bažnyčios prašymu“ [5]. 

Atitinkamai pagal sakramentalijų prigimtį, kai palaiminimas teikiamas kokiems nors žmonių tarpusavio santykiams, reikalaujama – be dalyvaujančių asmenų teisingos intencijos, – kad tai, kas laiminama, būtų objektyviai ir pozityviai sutvarkyta gauti ir išreikšti malonę, tarnaujant į kūriniją įrašytiems Dievo planams, galutinai apreikštiems Viešpaties Kristaus. Su Bažnyčios teikiamo palaiminimo esme suderinami tik tie dalykai, kurie patys savyje sutvarkyti, kad tarnautų tiems planams.

Dėl šios priežasties neleistina teikti palaiminimą ryšiams, taip pat stabilioms partnerystėms, kur praktikuojamas seksualumas ne santuokoje (kuri suprantama kaip neišardoma vyro ir moters sąjunga, pati savaime atvira gyvybei perduoti), o taip yra tos pačios lyties asmenų sąjungų atveju [6]. Nors tuose ryšiuose yra pozityvių elementų, kurie patys savaime pripažintini ir vertintini, vis dėlto jų negalima pateisinti ir tuo būdu teisėtai padaryti bažnytinio palaiminimo objektu, kadangi tie elementai pasitarnauja sąjungai, kuri nėra sutvarkyta pagal Kūrėjo planą.

Be to, kadangi asmenų laiminimas yra susijęs su sakramentais, homoseksualių sąjungų laiminimas negali būti laikomas leistinu, nes tam tikra prasme jis imituotų arba būtų analogiškas santuokiniam palaiminimui [7], kuriuo laiminami vyras ir moteris, besivienijantys Santuokos sakramentu, dėl to „nėra jokio pagrindo homoseksualias sąjungas laikyti net iš tolo primenančiomis Dievo planą ar analogiškomis jam dėl santuokos ir šeimos“ [8].

Paskelbimas, kad tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimai yra neleistini, nėra neteisinga diskriminacija ir nesiekia diskriminuoti, bet primena liturginės apeigos tiesą ir tai, kas visiškai atitinka sakramentalijų esmę, kaip tai supranta Bažnyčia.

Krikščionių bendruomenė ir ganytojai kviečiami pagarbiai ir jautriai priimti homoseksualių polinkių turinčius asmenis, rasdami Bažnyčios mokymą atitinkančius tinkamiausius būdus, kad jiems būtų skelbiama Evangelijos pilnatvė. O tie asmenys irgi tepripažįsta nuoširdų Bažnyčios artumą – Bažnyčia už juos meldžiasi, juos lydi ir drauge dalijasi krikščioniškojo tikėjimo keliu [9] – ir su nuoširdžiu atvirumu tepriima jos mokymą. 

Atsakymas į pateiktą klausimą (dubium) neatmeta galimybės teikti palaiminimus pavieniams homoseksualių polinkių turintiems asmenims [10], kurie išreiškia valią gyventi ištikimai laikydamiesi apreikštų Dievo planų, kaip moko Bažnyčia; tačiau pripažįstama neleistina bet kokia palaiminimo forma, kuria būtų siekiama pripažinti jų sąjungas. Tuo atveju palaiminimas išreikštų intenciją ne kai kuriuos atskirus asmenis anksčiau minėta prasme patikėti Dievo globai bei pagalbai, bet reikštų pritarimą ir padrąsinimą rinktis ir praktikuoti tokią gyvenimo praktiką, kuri negali būti pripažįstama kaip objektyviai sutvarkyta pagal apreikštus Dievo planus [11].

Tuo pat metu Bažnyčia primena, kad pats Dievas niekada nepaliauja laiminęs kiekvieną savo vaiką šio pasaulio piligrimystėje, nes jam „esame svarbesni už visas nuodėmes, kurias galime padaryti“ [12]. Tačiau jis nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nusidėjėlį, kad tas pripažintų esąs jo meilės plano dalimi ir leistųsi jo perkeičiamas. Jis „priima mus tokius, kokie esame, tačiau niekada nepalieka mūsų tokių, kokie esame“ [13]. 

Dėl minėtų priežasčių Bažnyčia neturi ir negali turėti galios laiminti tos pačios lyties asmenų sąjungų anksčiau aptarta prasme.

Popiežius Pranciškus čia pasirašiusiam šios Kongregacijos sekretoriui suteiktoje audiencijoje buvo informuotas apie pateiktą Responsum ad dubium ir pridėtą Aiškinamąją notą ir pritarė, kad tai būtų paskelbta.

Roma, Tikėjimo mokymo kongregacijos būstinė, 2021 m. vasario 22-oji, Šv. Apaštalo Petro Sosto šventė

Kardinolas Luis F. Ladaria SJ
Prefektas

Titulinis Červeterio arkivyskupas Giacomo Morandi
Sekretorius